Dabar populiaru
Publikuota: 2019 rugsėjo 9d. 11:02

Bankų „godumo mokestis“ nesulaukia palaikymo – bet populiaru prieš rinkimus

Eurai 15min tema
„Scanpix“/„SIPA“ nuotr. / Eurai

Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) iš stalčiaus ištraukė nuo 2016 metų gulėjusį ir Seimo teisininkų sukritikuotą siūlymą bankams taikyti 0,4 procentų metinį turto mokestį ir taip į biudžetą vaiko pinigams surinkti 100 mln. eurų. Tačiau palaikymo nesigirdėjo tuomet, nesigirdi ir dabar – tik pastebima, kad artėja rinkimai. Kitose šalyse dėl noro pasipinigauti mokestis pramintas „godumo mokesčiu“, bet galiausiai nukentėjo paskolų turėtojai.

Siūlymas apmokestinti bankus nėra naujas – LLRA jį Seime įregistravo 2016 metų kovą. Siūloma bankų turtui taikyti 0,0334 proc. mokestį per mėnesį, arba 0,4 proc. per metus.

Jau tuomet Seimo teisininkai išsakė net 35 siūlomo įstatymo trūkumus, pažymėję, kad svarstytinas ir projekto nuostatų „atitikimas Konstitucinio Teismo (KT) jurisprudencijai“.

„Vertinant viso projekto normų turinį, pažymėtina, kad siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas yra fragmentiškas, nenuoseklus, netikslus, nesuderintas su kituose teisės aktuose numatytu teisiniu reguliavimu, neišbaigtas ir galimai kuriantis teisės spragas. Jame vartojamos sąvokos yra neapibrėžtos ir neaiškios, tad gali būti įvairiai ir plačiai interpretuojamos“, – tuomet rašė Seimo Teisės departamentas.

Europos centrinis bankas jau anksčiau yra atkreipęs dėmesį į galimas tokio mokesčio neigiamas pasekmes, kuomet jį ėmėsi taikyti Lenkija.

Lietuvoje kol kas jokia institucija neišsakė palaikymo tokiam mokesčiui.

Bankų pagrindinis turtas yra indėlininkų lėšos ir paskolos klientams – iš esmės papildomi mokesčiai gali lemti didesnius įkainius bankų klientams, ir tokie požymiai buvo fiksuoti kitose valstybėse, kurios pritaikė tokius mokesčius.

S.Skvernelis ryžtu nespindi, Finansų ministerija nepalaiko

Premjeras Saulius Skvernelis trečiadienį pripažino, kad tokia praktika taikoma kai kuriose valstybėse, įskaitant ir kaimynę Lenkiją.

„Tai yra vienas iš pajamų šaltinių, kuris buvo svarstomas ir sudarant koalicijos sutartį. Kalbant apie galimas pajamas, kurios būtų naudojamos papildomai, jei norime didinti išlaidas, tai vienas iš tokių siūlymų buvo ir jis yra svarstytinas. O pats modelis ir kaip, tai mes dar kol kas negalime kalbėti, nes detaliai aš nesu susipažinęs“, – aptakiai savo nuomonę žurnalistams pasakė S.Skvernelis.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Saulius Skvernelis
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Saulius Skvernelis

Finansų ministerija itin skeptiškai įvertino LLRA-KŠS pasiūlymą.

„Šiuo konkrečiu klausimu Finansų ministerija žiūri skeptiškai ir mano, kad nėra tikslinga svarstyti galimybę apmokestinti bankų aktyvus dėl šių priežasčių: Lietuvos bankų sektorius yra labai koncentruotas. Sektoriuje veikia nedaug rinkos dalyvių bankų, todėl papildomi mokesčiai mažoje ir koncentruotoje rinkoje neabejotinai turėtų tiesioginį neigiamą poveikį vartotojams – gyventojams ir verslui“, – teigiama komentare.

Tikėtina, kad dėl tokio mokesčio padidėtų finansinių paslaugų kainos vartotojams, brangtų paskolos verslui, mažėtų kreditų prieinamumas. Atsižvelgiant į tai, kad bankų finansavimo užtikrinimas yra viena svarbiausių sąlygų ekonomikos augimui skatinti, ilgalaikėje perspektyvoje toks mokestis duotų daugiau žalos nei naudos, vertina ministerija.

Anot ministerijos, daugiau naudos rinkai duotų siekiai didinti konkurenciją bankų sektoriuje, o nauji mokesčiai nepadėtų čia pritraukti naujų investuotojų.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos atstovė atsakė, kad pasiūlymą komentuoti galės tik tuomet, „kuomet bus pateiktas projektas ir apsvarstytas frakcijos kartu su koalicijos partneriais“.

Lietuvos bankas pasigenda naudos: tai būtų populiaru prieš rinkimus

Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas vertina, kad tokius siūlymus ar idėjas reikėtų pirmiausia paremti kaštų ir naudos analize, tačiau kol kas apie tai nieko negirdėti.

„Europos centrinis bankas (ECB), teikęs nuomonę prieš įvedant tokį mokestį kai kuriose šalyse, irgi akcentavo: būtina turėti išsamų kaštų ir naudos įvertinimą – finansiniam stabilumui, pinigų politikai, bankų veiklai, biudžeto balansui. Mokestis mažai pateisinamas, jei jis nėra susietas su specifine sistemine rizika, kylančia iš finansų sektoriaus ir nėra naudojamas tai rizikai mažinti, o naudojamas bendrai biudžeto įplaukoms padidinti“, – vertina M.Jurgilas.

Jis lygina, kad skirtingose šalyse tokio mokesčio įvedimo motyvacija buvo nevienoda.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Marius Jurgilas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Marius Jurgilas

„Antai Didžiojoje Britanijoje jis daugiau skirtas didinti finansinį stabilumą, Švedijoje kalbama apie papildomas pajamas krašto apsaugai. Kaip galima suprasti iš paviešinto pasiūlymo, Lietuvoje iš to mokesčio surinktas pajamas norima skirti įvairioms socialinėms reikmėms. Bet šių reikmių finansavimo problema mūsų šalyje kyla iš nepakankamo perskirstymo per biudžetą“, – sako M.Jurgilas.

Nors naujo mokesčio siūlytojai tikina, kad „panašaus pobūdžio mokestis bankams ir finansų institucijoms kitose Europos šalyse galioja jau seniai ir tai tapo norma“, tačiau Seimo teisininkai vertina kitaip – kitose valstybėse nuostatos kitokios.

„Pavyzdžiui, Vokietijoje mokestis bankams buvo įvestas 2011 m., priėmus Vokietijos bankų restruktūrizavimo įstatymą. Šį mokestį moka kredito įstaigos, turinčios Vokietijos bankų įstatymo nustatyta tvarka išduotą licenciją, mokestis mokamas į restruktūrizavimo fondą“, – Seimo Teisės departamentas vertino 2016 m. teiktoje išvadoje ir pabrėžė, kad ECB Lenkijai „atkreipė dėmesį į galimas neigiamas pasekmes ir grėsmes finansiniam stabilumui ir pasiūlė atlikti išsamų siūlomo mokesčio poveikio vertinimą“.

„Suprantama, kad bankų apmokestinimas būtų gana paprastas ir tiesmukas būdas gauti didesnes pajamas, juo labiau, tai būtų populiaru prieš rinkimus, nes bankų įvaizdis visuomenės akyse nėra aukšto lygio. Vis dėlto klausimų dėl perskirstymo per biudžetą daugiausia kyla dėl šešėlinės ekonomikos, didelio lengvatų skaičiaus, apmokestinimo skirtumų pagal veiklos formas ar pagal pajamų kilmę ir panašiai. Todėl ilgalaikių sprendimų turėtų būti ieškoma taisant apmokestinimo ydas“, – vertina M.Jurgilas.

Valdemaras Tomaševskis kalba apie 100 mln. vaiko pinigams

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) pirmininkas V.Tomaševskis 15min aiškina, kad įstatymas su nauju mokesčiu užregistruotas tam, kad iš bankų būtų galima surinkti papildomus 100 mln. eurų, kuriuos būtų galima skirti vaiko pinigams arba pensininkams.

„Bankų aktyvai sudaro apie 25 milijardus eurų pas mus Lietuvoje, aišku, šis skaičius keičiasi, bet tokia suma buvo, kai ruošėme projektą. Ir mes siūlome apmokestinti metiniu 0,4 proc. tarifu arba mėnesiniu 0,034 proc. Tas pats išeina. Tai būtų papildomai apie 100 mln. eurų į mūsų biudžetą. Tai jūs žinote, kad yra dabar tokia kryptis – šitą atskirtį tarp turtingiausių ir mažiau uždirbančių žmonių mažinti ir socialiniai projektai“, – kalba V.Tomaševskis.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Valdemaras Tomaševskis
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Valdemaras Tomaševskis

Anot jo, LLRA-KŠS siūlo 120 eurų kiekvienam vaikui, didinti išmokas senjorams, o tam reikia pinigų.

„Ir mes siūlome šaltinį. Kodėl tokį? Čia nėra naujovė Europoje, tokie mokesčiai jau seniai įvesti ir Vidurio ir Rytų Europoje, Vengrijoje, kitose valstybėse, ir Vakarų Europoje, sakysime, Jungtinėje Karalystėje yra toks mokestis. Tai ne naujovė, ir čia nėra labai didelis mokestis, kaip suprantate, bet čia jau būtų didelis įnašas į mūsų biudžetą. O bankai yra ta struktūra, kuri uždirba nemažai“, – vertina V.Tomaševskis.

Paklaustas, ar dėl to bankų klientams nepabrangtų paskolos ar kitos paslaugos, V.Tomaševskis nesutiko.

„Sunku sutikti, kad tai susiję. Ir kitose valstybėse yra šitas mokestis, ir bankų tarifai yra žymiai mažesni nei Lietuvoje, tiek už pavedimus, už viską, praktiškai nemokamai vykdoma. Tie klausimai nesusiję. Galima suprasti bankų vadovybę, kad jie nori uždirbti daugiau, bet mes kaip politikai visų pirma turime rūpintis savo rinkėjais, bankai nuo tokio mokesčio daug neprarastų, o mūsų įplaukos į biudžetą ženkliai padidės, galėsime paspartinti visų projektų vykdymą“, – sako V.Tomaševskis.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Vaiko pinigai
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Vaiko pinigai

Tačiau jis pats pripažįsta, kad valdančiojoje koalicijoje didesnių diskusijų apie tokį mokestį nebuvo, o susiderėta tik dėl vaiko pinigų: „Šitas klausimas, kaip gauti daugiau pinigų į biudžetą, nuolat yra darbotvarkėje“.

LLRA-KŠS atstovai aiškinamajame rašte rašo: „Bankai elgiasi pernelyg neatsakingai, siekdami didinti savo pelnus Lietuvos žmonių sąskaita ir neatsižvelgia į socialinį teisingumą bei visuomenės interesą. Būtina užtikrinti, kad bankai taptų rimtais mokesčių mokėtojais Lietuvoje.“

„Lietuvoje veikiantys bankai tikslingai mažina pelną, susikuria mechanizmus, kaip išvengti mokesčių arba sumokėti jų kiek įmanoma mažiau. Dažnai bankai uždirbtą pelną skubiai pumpuoja į pirminius bankus savo šalyse, skolinasi iš pirminių bankų milžiniškomis palūkanomis ir t.t.“, – vertinama rašte.

Kas atsitiko kitose šalyse po tokio mokesčio?

Rumunijoje pernai įvedus tokį bankų mokestį kilo didelis nepasitenkinimas ir jis netgi buvo pramintas „godumo mokesčiu“ paskolų turėtojams, mat mokestis atsispindėjo bankų taikomose palūkanose.

Kreditų reitingų agentūros netgi svarstė mažinti kredito reitingą, tačiau netrukus šalies Vyriausybė šiemet ėmė mažinti tokį mokestį, dar nesurinkusi nei vienos įmokos, rašė „Bloomberg“. Iš pradžių Rumunija buvo užsimojusi bankų visą turtą apmokestinti 1,2 proc., vėliau tarifas sumažintas iki 0,4 proc. apmokestinant tik penktadalį turto.

Rumunijos portalas hotnews.ro analizavo, kas po tokio mokesčio atsitiko kitose šalyse.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Pinigai
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Pinigai

Vengrijoje, kuri įsivedė mokestį 2010 metais, pastebėtas sumažėjęs skolinimas, taip pat nedarbo augimas, šio mokesčio neigiamą efektą pajuto nekilnojamojo turto rinka, mažėjo ekonominis aktyvumas apskritai. Vėliau Vengrijos Vyriausybė pripažino klaidą ir ėmė mažinti šį mokestį.

„Bankai padidino įnašus, reikalingus paskoloms, apribojo paskolas dėl neapibrėžtumo, ir galiausiai kreditavimas sumažėjo, dėl naujų apribojimų nukentėjo gyventojai“, – portalui teigė vienas Slovakijos žurnalistas. Identiški požymiai pastebėti Kipre.

Daugumoje valstybių papildomi mokesčiai buvo įvesti siekiant sustiprinti finansų sektorių, kaupti rezervus, tačiau Rumunijoje nepasitenkinimas kilo dėl to, kad Vyriausybė naują mokestį įvedė siekdama surinkti daugiau pinigų – dėl to „godumo mokestis“ taip pramintas dėl Vyriausybės veiksmų, o ne dėl bankų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Ypatingos

Kviečiame anties

Esports namai

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką