Bene labiausiai didės mokesčiai už komunalines paslaugas. Įmokos pagal atsiskaitymo knygelę už vieną lapą brangsta nuo 3 iki 8 litų. Jei banke grynaisiais norima mokėti, pavyzdžiui, už elektrą, dujas ir telefoną, iš viso tokia paslauga kainuotų 24 litus per mėnesį arba 288 litus per metus.
Gerokai brangsta ir pervedimas į savo sąskaitą banke – nuo 1,5 iki 5 litų.
Iki šiol buvęs nemokamas pinigų pervedimas litais ar užsienio valiuta kainuos mažiausiai 3 litus, brangs ir pinigų keitimas į smulkesnius ar stambesnius banknotus.
Mažės ir nemokamai iš bankomato leidžiama pasiimti grynųjų pinigų suma – iki šiol nemokama pinigų suma buvo 5 tūkst., dabar – 2 tūkst. litų.
Didėja įkainiai ir už kai kurias kitas grynųjų pinigų operacijas.
„Komercinių bankų atstovai atsainiai atšauna, kad įkainiai didinami dėl to, kad tokie yra“, – sako Kęstutis Kupšys.
Aktualu kas dešimtam
„Swedbank“ klientų aptarnavimo departamento direktorė Loreta Lapinskaitė sako, kad naujoji kainodara aktuali maždaug 10 proc. banko klientų.
„Kasdien į banko padalinius vis dar užsuka apie 14 tūkstančių klientų, kurie pageidauja atlikti paprastas operacijas, o ne gauti finansinę konsultaciją. Palyginimui – interneto bankas per dieną aplankomas beveik 110 tūkstančių kartų“, – kalbėjo pašnekovė.
Paklausta, kaip vertina tai, kad naujoji kainodara nuskriaus daugiausiai senjorus ir ar nesibaimina, jog šie rinksis kitus bankus, pašnekovė aiškino, jog „Swedbank“ praradimą senjorams stengiasi kompensuoti juos supažindinama su el. naujovėmis.
Pasak L.Lapinskaitės, lyginant paslaugų savikainą grynaisiais pinigais bankomatuose ir banko skyriuose, banke operacijos yra 10 kartų brangesnės. Esą tai ir yra viena banko įkainių didinimo priežasčių.
„Šiuo metu nors banko padaliniuose atliekamų kasdienių operacijų dalis ir yra nežymi, banko specialistai joms skiria net iki 30 procentų savo darbo laiko. Nepatogumų dėl to patiria visi klientai – ir tie, kurie užsuka dėl rimtų finansinių konsultacijų, ir norintieji atlikti paprastas operacijas“, – kalbėjo ji.
Pasiteisinimas tas pats
Asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vadovas Kęstutis Kupšys sako, kad bankai grynųjų pinigų operacijų įkainius sistemingai didina nuolat ir atkreipia dėmesį, jog tai daro ne tam, kad uždirbtų, bet siekdami atgrasyti vartotojus naudotis tokiomis paslaugomis.
„Skyrių išlaikymas nuošaliose vietovėse yra brangus ir bankininkai yra linkę atsisakyti tokių veiklų, kurios jiems nesukuria tiesioginio pelno. Didindami įkainius jie skatina gyventojus rinktis kitokias paslaugas“, – sako K.Kupšys. Tačiau gera žinia ta, kad mažėjant grynųjų pinigų operacijoms bankuose, turėtų plėstis alternatyvių mokėjimų tinklas savitarnos ir kitokių pasaugų tiekėjų terminalai.
Pasak jo, kol kas už banko įkainių priežiūrą atsakingo Lietuvos banko kova su dideliais bankų įkainiais neatneša lauktų rezultatų – nerasta įrankių, kaip juos sumažinti. K.Kupšys aiškina, kad atsainų bankininkų požiūrį į antkainių problemą rodo jų pasisakymai.
„Komercinių bankų atstovai kartais atvirai pasišaipo. Į prašymus paaiškinti, kodėl jie ima vienokius ar kitokius įkainius, atšauna, kad įkainiai didinami dėl to, kad jie tokie yra. Visoms situacijoms tinka vienas ir tas pats pateisinimas – kad dabartiniai įkainiai nepadengia visų išlaidų“, – sako jis.
Duoda botagą, o ne saldainį
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas pradėdamas eiti dabartines pareigas kalbėjo, kad bankų teikiamų socialiai jautrių paslaugų įkainiai yra svarbus ir neatidėliotinai svarstytinas klausimas, tačiau paskutinis ir daugelis kitų atvejų rodo, jog su jais kovoti nepavyksta.
Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas į klausimą, kaip vertina įkainių kėlimą „Swedbank“ atveju, vieno didžiausių šalies komercinių bankų įkainių kėlimo pagrįstumo konkrečiai taip ir nepakomentuoja.
Pasak jo, Lietuvos bankai ne kartą buvo raginami elektroninius mokėjimus ar mokėjimus kortele skatinti juos piginant, o ne branginant paslaugas grynaisiais, tačiau dalis jų raginimų neišgirdo. Esą dabar svarstomos kitos priemonės, kaip įnešti daugiau skaidrumo į mokėjimo paslaugų rinką.
„Lietuvos bankui įstatymai nesuteikia teisės reguliuoti įkainių, tačiau situacija mokėjimo paslaugų rinkoje mūsų netenkina. Bankai, užuot duodami klientui saldainį, renkasi botagą“, – pasakojo M. Jurgilas. – Kadangi grynųjų pinigų operacijos patiems bankams yra brangios, skatindami ne tik klientams, bet ir patiems bankams pigesnių ir pažangesnių elektroninių būdų naudojimąsi, jie imasi branginti operacijas grynaisiais.
