Faktinė situacija
Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija 2026-03-05 sprendimu nagrinėjo skundą dėl garažų savininkų bendrijos veiksmų. Ginčas, kaip pasakojo R.Joskaudienė, kilo dėl garažų savininko, kuris buvo perdavęs garažų naudojimo ir valdymo teises įmonei. Bendrija buvo apie tai informuota, o sąskaitos faktūros tam tikru laikotarpiu buvo išrašomos įmonės vardu.
Vėliau, anot teisininkės, tarp bendrijos ir įmonės kilo finansinis ginčas – įmonė pritaikė priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą pagal Civilinio kodekso 6.130 straipsnį. Bendrija su tokiu įskaitymu nesutiko.
„Užuot ginčijusi įskaitymą teisme, bendrija pasirinko kitą priemonę – skelbimų lentoje pakabino pranešimą apie tariamą skolininką, kuriame buvo nurodyti ir konkretaus savininko duomenys. Ši lenta buvo viešoje ir gerai matomoje vietoje“, – teigė R.Joskaudienė.
Teisinis vertinimas
Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija vertino situaciją per Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) prizmę.
Kokios svarbiausios išvados?
Pasak R.Joskaudienės, asmens duomenų tvarkymas yra teisėtas tik tada, kai yra bent vienas BDAR 6 straipsnyje numatytas teisėtas pagrindas.
„Duomenų valdytojas privalo įrodyti tvarkymo teisėtumą (atskaitomybės principas). Asmens duomenys gali būti atskleidžiami tik aiškiai apibrėžtu teisėtu tikslu ir tik tiek, kiek būtina tam tikslui pasiekti“, – nurodė teisininkė.
Nagrinėjamu atveju bendrija, pasak teisininkės, pripažino paskelbusi informaciją apie asmenį, tačiau nepagrindė tokio duomenų viešinimo nė viena BDAR 6 straipsnio sąlyga, o informacija buvo prieinama ne tik bendrijos nariams, bet ir bet kuriam praeiviui.
Todėl Inspekcija konstatavo, kad buvo pažeisti BDAR 5 straipsnio teisėtumo principas ir 6 straipsnio reikalavimai, o skundas pripažintas pagrįstu. Bendrijai skirtas papeikimas.
Praktinės įžvalgos
Pirma, pasak R.Joskaudienės, „skolininkų sąrašai“ viešose vietose – rizikinga praktika. Net jei bendrija siekia informuoti narius, vieša skelbimų lenta dažnai, anot teisininkės, reiškia, kad duomenis gali matyti neribotas asmenų ratas.
Antra, civilinis ginčas nepanaikina BDAR pareigų. Net jei šalių santykiai konfliktiški ar kyla nesutarimų dėl mokėjimų, tai, anot teisininkės, nesuteikia teisės viešinti asmens duomenų.
Trečia, ginčai dėl skolų sprendžiami teisinėmis priemonėmis. Kaip paaiškino R.Joskaudienės, jeigu bendrija nesutinka su įskaitymu ar mokėjimų tvarka, tinkama priemonė – civilinis ginčas teisme, o ne reputacinis spaudimas.
Ketvirta, bendrijų valdymo praktika vis dar dažnai ignoruoja BDAR. Ši byla, anot teisininkės, dar kartą parodo, kad net ir mažose organizacijose (bendrijose, asociacijose, klubų bendruomenėse) duomenų apsaugos taisyklės galioja pilna apimtimi.
„Viešas „skolininko paskelbimas“ gali būti laikomas neteisėtu asmens duomenų atskleidimu, net jei ginčas dėl skolos realiai egzistuoja“, – įspėjo R.Joskaudienė.
