Dabar populiaru
Publikuota: 2020 spalio 14d. 18:10 , Atnaujinta: 2020 spalio 14d. 18:18

Planuojamas biudžeto deficitas gąsdina ekonomistus, tačiau mato ir naujų galimybių

Koronavirusas 15min tema
„Scanpix“/„SIPA“ nuotr. / Koronavirusas

Vyriausybės trečiadienį patvirtintas 2021 metų valstybės biudžeto projektas jau keliauja į Seimą. Pagrindinė naujiena jame – 5 proc. Bendrojo vidaus produkto (BVP) siekiantis valdžios sektoriaus deficitas, kurį kamšyti teks paskolomis. Finansų analitikas Marius Dubnikovas sako, kad toks sprendimas yra rizikingas. „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis tvirtina, kad biudžeto projektas teikia ir galimybių.

Valstybės biudžeto deficitas kitąmet turėtų siekti 4,105 mlrd. eurų – 3,3 karto daugiau nei buvo patvirtinta šiemet.

Gąsdina prognozuojamos įplaukos

Finansų analitiką Marių Dubnikovą labiausiai gąsdina biudžeto pajamų eilutė. Jo teigimu, sunku pasakyti, ar ji reali nematant atnaujintų šių metų biudžeto vykdymo rodiklių.

Didiname savo kaip skolininko riziką.

„Jeigu mes lyginame šių metų neatnaujintą biudžetą su 2021 metų biudžeto planu, tai matyti, jog kitų metų biudžetas atrodo krizinis, jame matomas pajamų mažėjimas, numatomas išlaidų didėjimas, viską finansuojant iš skolos. Bet bijau, kad faktinis 2020 metų biudžeto vykdymas gali atskleisti skaičius, kurie pasakytų, kad kitų metų biudžetas yra per daug optimistinis“, – 15min sakė ekspertas.

Jį stebina, kad, nepaisant koronaviruso krizės, Vyriausybė 2021 metų valstybės pajamas prognozuoja iš esmės tokias pačias kaip ir prognozavo dar prieš ekonominį šoką.

M.Dubnikovas taip pat perspėjo, kad numatomas 5 proc. valdžios sektoriaus deficitas stumia valstybę į vis gilesnę skolą.

Šiemet valstybės skola turėtų pasiekti beveik 50 proc. BVP. 2021 metų biudžeto projekte numatyta, kad valstybė kitąmet pasiskolins daugiau nei 4,5 mlrd. eurų. Tai būtų dar maždaug 8 proc. BVP, tačiau valstybė kasmet dalį skolos grąžina.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Marius Dubnikovas
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Marius Dubnikovas

Vis dėlto visa tai reikštų, kad kitąmet valstybės skola priartėtų prie Mastrichto kriterijuose nustatytos ribos – 60 proc. BVP.

„Su kiekvienu tokiu judėjimu didiname savo kaip skolininko riziką ir skolintojai gali pradėti į tai kreipti dėmesį ir ateityje didinti palūkanas, kas reiškia, jog ateities valdžios susidurs su problemomis užtikrinti viešąsias paslaugas“, – teigė ekonomistas.

Pasak jo, skolintis gali reikėti dar daugiau, jeigu biudžetas gautų mažiau įplaukų, nei prognozuoja Vyriausybė. Ši kitąmet tikisi geresnio Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) surinkimo, nes augs atlyginimai. Vis dėlto M.Dubnikovas perspėja, jog ir ši prognozė yra optimistinė, nes nežinome, koks iš tiesų kitąmet bus nedarbas.

Premjeras Saulius Skvernelis pabrėžia, kad biudžetas yra socialiai orientuotas, tačiau daug pinigų jame skiriama norimai pasiekti ekonomikos transformacijai, tvirtina M.Dubnikovas.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Saulius Skvernelis
Luko Balandžio / 15min nuotr./Saulius Skvernelis

Jis teigia, kad būtent dėl to biudžeto išlaidų eilutė negąsdina taip stipriai, jeigu tik pavyks lėšas investuoti tvariam ekonomikos augimui.

„Jeigu tinkamai šioje situacijoje sužaistume, galime skolintis. Tik labai svarbu, kad tos lėšos nukeliautų į investicijas pridėtinei vertei kurti, o ne į kaštų centrus“, – sakė analitikas.

Jis taip pat sakė, kad nesant aiškumo, kada baigsis pandemija ir ekonomika atsigaus, skolinimąsi galima būtų atidėti iki kitų metų vidurio, kai vyks biudžeto peržiūra.

Prezidento patarėjas mato daug netvarkos

Prezidento patarėjui Simonui Krėpštai kitų metų biudžeto išoriniai kontūrai neatrodo prastai. „Girdime daug kalbų apie investicijas, fiskalinis deficitas turėtų mažėti nuo 9 proc. iki 5 proc. BVP, o valstybės skolos lygis turėtų stabilizuotis. Ateities kartų sąskaita gyventi nereikia“, – sako jis.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Simonas Krėpšta
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Simonas Krėpšta

Tačiau mažiau pozityvo mato biudžeto viduje – ten yra nemažai netvarkos. Pirma, Vyriausybė kitais metais ekonomikai ir jos infrastruktūrai numato 1 mlrd. eurų daugiau lėšų nei šiemet, bet įnašas į socialinę apsaugą, taip vadinamą gerovę, padidėja mažiau (tik apie 800 mln. eurų). Prezidento nuomone, sako jis, turėtų būti priešingai: pirma – žmogus, antroje vietoje – ekonominė infrastruktūra.

„Kita biudžeto netvarka susijusi su bendru biudžeto dydžiu. Vyriausybės pateiktame trimečiame plane matomi viešųjų pajamų stagnavimo požymiai – nėra ambicijos pajudėti link 35 proc. nuo BVP biudžeto dydžio. Matome stringantį šešėlio mažinimo įstatymų priėmimą Seime, ypač kiek tai susiję su rizika statybų sektoriuje“, – teigė S.Krėpšta.

Jis pridūrė, kad Vyriausybės pateiktas biudžeto projektas, kaip ir Seimo rinkimų pirmasis turas – yra tik pusiaukelė. Biudžetą reikės patobulinti lapkritį.

„Pirmiausia, reikės surasti galimybių didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį mažų pajamų gavėjams. Prezidento nuomone, pensijų augimas negalės būti apkarpytas. Pensijos pagal įstatymus turi indeksuotis ir didėti 9 proc., bet ne 7 proc. kaip šiandien suskaičiavo Vyriausybė. Nenorime tikėti, kad bandant iš pensininkų nuimti po 7 eurus per mėnesį tai kaip nors reikšmingai praturtintų biudžetą“, – sakė jis.

Rizikos ir galimybės

„Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad Vyriausybės patvirtintas 2021 metų biudžeto projektas suteikia Lietuvai istorinę galimybę transformuoti ekonomiką ir užtikrinti ateities augimo potencialą, tačiau taip pat kelia rizikų, kad netinkamai panaudotos lėšos gali paskatinti ūkio perkaitimą ir infliacijos augimą.

„Netgi įvertinus tai, kad mes iš Europos Sąjungos gausime daugiau kaip 2 mlrd. eurų negrąžintinos paramos, vis tiek biudžeto deficitas viršys 4 mlrd. eurų. Tai reiškia, kad įvairioms sritims planuojama išleisti labai daug pinigų, nors žiūrint į dabartines užimtumo ir vartojimo tendencijas, kurios jau sugrįžo į prieškrizinį lygį, tokio plataus masto ekonomikos skatinimo nereikėtų“, – naujienų agentūrai BNS sakė „Swedbank“ analitikas.

„Swedbank“ nuotr./Nerijus Mačiulis
„Swedbank“ nuotr./Nerijus Mačiulis

Anot jo, tokį didelį planuojamą deficitą lemia tai, kad ES duoda daug pinigų, kuriuos reikia kuo greičiau įdarbinti, be to, valstybė gali skolintis labai pigiai, nes fiskalinės drausmės taisyklės ES yra suspenduotos ir nėra poreikio subalansuoti valstybės finansus.

„Esant tokioms aplinkybėms, biudžeto tikslas turėtų būti vienintelis – transformuoti ekonomiką, paversti ją žalesne, mažiau teršiančia aplinką, labiau ją skaitmenizuoti ir suteikti daugiau finansų žmogiškųjų išteklių ugdymui, lavinimui ir kompetencijoms. Jeigu mes į šį biudžetą žiūrėsime kaip ir priemonę paskatinti vartojimą, jis taps nesėkme, nes pinigai bus išleisti, o ateities augimo potencialas nesukurtas“, – aiškino N.Mačiulis.

„Kol kas negaliu atsakyti į klausimą, ar lėšos bus skiriamos ekonomikos skatinimui, ar ekonomikos transformavimui“, – pridūrė jis.

„Swedbank“ ekonomisto teigimu, nors iš pirmo žvilgsnio pagrindinė 2021 metų biudžeto ašis yra 6 mlrd. eurų DNR ekonomikos planas, kuris turėtų leisti bent jau pradėti ekonomikos transformavimą, tačiau daug kas priklausys nuo jų panaudojimo.

N.Mačiulis taip pat pažymėjo, kad ir 2022 ir 2023 metų biudžetų gairėse nėra planuojama panaikinti viešųjų finansų deficito – jis turėtų sudaryti atitinkamai 2,7 proc. ir 1,6 proc. BVP.

„Jei koronaviruso plitimą ir jo pasekmes pavyktų suvaldyti gana greitai, tokio didelio biudžeto deficito vidutiniu laikotarpiu tikrai nereikėtų, nes grėstų ekonomikos perkaitimas, didesnė skola ir didesnė infliacija“, – sakė N.Mačiulis.

Tuo metu kitąmet numatytas minimalios mėnesio algos (MMA) ir vidutinės senatvės pensijos didėjimas, anot N.Mačiulio, atitinka valstybės finansines galimybes.

„Čia tikriausiai nėra nukrypta nuo fiskalinės drausmės ir valstybės galimybių. Prieš kelis metus buvo sutarta, kad minimalus atlyginimas priklausys nuo vidutinio darbo užmokesčio, todėl MMA didėjimas 6 proc. yra labai tikėtinas, čia nėra jokio politikavimo. Lygiai tą patį galima pasakyti apie senatvės pensijas – jos turėtų didėti apie 7,5 proc., lygiai tiek pat, kiek kitais metais turėtų augti „Sodros“ pajamos dėl didėjančio užimtumo ir vidutinio darbo užmokesčio“, – sakė ekonomistas.

Valdžia – dosni augančios skolos sąskaita

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas teigia, kad Vyriausybės pateiktas biudžetas yra „akivaizdžiai skatinantis ekonomiką 2021 metais padidėsiančios skolos sąskaita“.

Anot jo, keista matyti būsimąjį Lietuvos biudžetą su 5 proc. deficitu, kai panašų nepriteklių numato ir kitos euro zonos šalys, nors Lietuva COVID-19 krizė atrėmė su bene mažiausiu ekonomikos nuosmukiu.

Ekonomistas sakė, kad iš biudžeto matyti, jog Vyriausybė nenori erzinti nei gyventojų, nei verslo ir palieka naujų pokyčių iniciatyvą būsimai Vyriausybei.

„Jau anksčiau buvo pranešta, kad Vyriausybei bus siūloma kitąmet vidutinę senatvės pensiją didinti 7,2 proc. – šis didinimas procentaliai būtų mažesnis negu pensija didėjo šiemet. Vaiko pinigai 2021 metais turėtų augti 10 eurų – iki 70 eurų“, – dėstė T.Povilauskas.

Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Tadas Povilauskas
Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Tadas Povilauskas

„Gerokai lėčiau didės valdžios sektoriaus išlaidų atlyginimams krepšelis – panašu, kad jis kitąmet didės maždaug 2 procentais ir tai nėra gera žinia viešajame sektoriuje dirbantiems asmenims“, – pridūrė jis.

Ekspertas tvirtino, kad kitų metų biudžeto išlaidas labai išpūs šiais metais inicijuotas Ateities ekonomikos DNR planas, kurio didžioji išlaidų dalis bus patirta kitąmet – planui įgyvendinti bus išleista 1,6 mlrd. eurų, o didžioji dalis finansavimo lėšų turėtų ateiti iš Europos Sąjungos.

Tiesiogiai iš valstybės biudžeto reikės daugiau negu 200 mln. eurų.

„Šis Ateities ekonomikos DNR planas teoriškai atrodo kaip gera investicinė priemonė ir dabar išleisti pinigai galėtų kurti pridėtinę vertę ateityje. Deja, bet pastaruoju metu labai daug ženklų, kad labai skubama išleisti pinigus, nebesigilinant į šių investicijų atsiperkamumą“, – kalbėjo SEB ekonomistas.

Pasak jo, biudžeto projektas žada neblogus metus statybų sektoriui – valstybės investicijų programa kitais metais bus 250 mln. eurų didesnė negu šiemet, o daugiausiai padidės investicijos transporto ir švietimo sektoriuose.

Ekspertas taip pat teigė, kad Vyriausybės pateiktas biudžeto pajamų planas atrodo įgyvendinamas.

Tikėjosi mažesnio deficito

„Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas sakė, kad tikėjosi mažesnio 2021 metų valdžios sektoriaus deficito, kuris dabar realiai gali būti dar didesnis.

„Pavyzdžiui „Sodra“ kitąmet planuoja nedidelį perteklių, tačiau, mano vertinimu, tai sunkiai įgyvendinamas tikslas. „Sodra“ tikisi, kad kitų metų pajamos, palyginti su laukiamomis šiemet, augs 8 proc., mano skaičiavimais, augimas bus 4-5 proc. ir „Sodra“ turės kelių šimtų milijonų eurų deficitą“, – BNS aiškino Ž. Mauricas.

Jo teigimu, abejonių kelia ir planai jau kitąmet investuoti dideles lėšas pagal DNR ekonomikos planą, nes Lietuvos ekonominė padėtis ir taip gerėja.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Laidoje „Atvirai su vadovu“ – Žygimantas Mauricas
Luko Balandžio / 15min nuotr./Laidoje „Atvirai su vadovu“ – Žygimantas Mauricas

„Skubos darbą velnias renka ir toks skubos Lietuvai tikrai nelabai reikia, nes mūsų ekonomika pati stojasi ant kojų. Todėl ir investicijų reikia ne ekonomikos skatinimui, o jos transformacijai į aukštesnį lygį. Skubėdami investuoti lėšas mes galime tam tikrose srityse išpūsti burbulus, bet sukurti mažai pridėtinės vertės ateičiai“, – aiškino „Luminor“ ekonomistas.

Jis taip pat pabrėžė, kad 2021 metais planuojamas 5 proc. deficitas gali būti didesnis už ES vidurkį ir, nepaisant gerų ekonomikos rezultatų, šalis gali sulaukti neigiamo rinkų dėmesio.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiškai su „Norfa“

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką