Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Britanijos ir ES laukia ilgi derybų dėl prekybos metai

„Brexit“
AFP/„Scanpix“ nuotr. / „Brexit“
Šaltinis: BNS
0
A A

Derybos dėl prekybos susitarimo tarp Europos Sąjungos ir Bendriją paliekančios Didžiosios Britanijos bus unikalios: tokių derybų tarp artimų sąjungininkių šiuolaikinėje istorijoje dar nėra buvę, sako pareigūnai ir analitikai.

Neseniai pasirašytiems ES laisvosios prekybos susitarimams su Kanada ir Pietų Korėja pasiekti prireikė mažiausiai penkerių metų. Derybininkų pastangos strigo ir dėl mažiausių smulkmenų, ir dėl opiausių problemų.

Bandymas susitarti su JAV dėl panašios sutarties užtruko dar ilgiau, o dabar jis yra atsidūręs aklavietėje. Tačiau informuoti ekspertai teigia, kad pastangos susitarti dėl santykių po „Brexit“ gali būti dar keblesnės.

Už derybų dėl prekybos slypi perspektyva nepasiekti jokio susitarimo – vadinamasis „kietas „Brexit“. Daugelis ekspertų mano, kad tokia teisinė spraga gali turėti skausmingų pasekmių ne tik Britanijai, bet ir ES.

ES ir Britanijos susitarimas būtų „didžiausias kada nors sudarytas laisvosios prekybos susitarimas ...kuris būtų daug gilesnis nei ES ir Kanados ar ES ir Korėjos (susitarimai)“, – praėjusį mėnesį britų parlamentarams sakė sausį iš Britanijos ambasadoriaus Bendrijoje posto pasitraukęs Ivanas Rogersas.

Abu minėtus susitarimus lydėjo sudėtingi ratifikacijos procesai nacionalinėse ES narių vyriausybėse.

„Pasaulinio lygio“ ES derybininkai

Britanijos premjerė Theresa May trečiadienį pradėjo dvejus metus truksiantį „Brexit“ procesą, o ES tvirtina, kad pirmiausia privalo būti išspręsti tokie klausimai kaip finansiniai britų įsipareigojimai ir Bendrijos piliečių, gyvenančių Britanijoje, likimas.

Tačiau vos išsprendusios šias problemas, Britanija ir ES ims derėtis dėl ateities santykių ir sieks sudaryti platų prekybos susitarimą, kuriuo būtų aptarti visi klausimai, dabar reguliuojami bendrosios rinkos taisyklių.

Daugelis ES pareigūnų perspėja, kad iki 2019-ųjų, kai Britanija galutinai paliks Bendriją, bus tokio susitarimo nebus įmanoma pasiekti. Tai reiškia, kad prieš pasiekiant visavertį susitarimą prireiks pereinamojo laikotarpio, kurio terminas dar nenustatytas.

Europos Parlamento vyriausiojo derybininko dėl „Brexit“ Guy`aus Verhofstadto siūlymu, toks pereinamasis laikotarpis galėtų trukti ne ilgiau kaip trejus metus.

Tačiau I.Rogersas perspėjo, kad Londonas derybose dėl prekybos sutarties gali pasirodyti daug silpniau nei „pasaulinio lygio“ patyrę ES derybininkai. Jis pažymėjo, kad jo šalies vyriausybė nėra turėjusi jokių derybininkų nuo 8-o dešimtmečio, kai Britanija prisijungė prie Bendrijos.

Kai kurie britų ekspertai, pritariantys „Brexit“, tvirtina, kad susitarimas su ES tik palengvins iššūkius.

Iš tikrųjų Britanija šiuo metu yra visateisė ES bendrosios rinkos – glaudžiausius ryšius tarp narių užtikrinančio tarptautinio prekybos susitarimo – narė. Taigi, gali atrodyti, kad naujos prekybos sutarties sudarymas neturėtų būti itin sudėtingas, jeigu partnerės jau dabar yra pasiekusios didelę konvergenciją?

Analitikų nuomone, iš dalies toks pareiškimas yra teisingas.

„Ankstesnė patirtis su tokiomis derybomis dėl prekybos kaip TTIP ar CETA iš tikrųjų nėra svarbi“, – sakė Europos tarptautinės politinės ekonomikos centro (ECIPE) direktorius Hosukas Lee-Makiyama, paminėdamas derybas dėl prekybos sutarčių su JAV ir Kanada.

„Šis skyrybų sprendimas bus paremtas... status quo“, – sakė jis.

Pradiniame derybų su Kanada taške nebuvo jokio susitarimo, tuo tarpu „Brexit“ status quo iš tikrųjų yra susitarimas“, sakė ECIPE vadovas per konferenciją Briuselyje, surengtą aptarti „Brexit“ pasekmes.

Visgi jo nuomonė nesutampa su vyriausiojo ES derybininko Michelio Barnier ir Vokietijos kanclerės Angelos Merkel požiūriu. Jie mano, kad derėtis dėl prekybos su britais negalima, kol nebus susitarta dėl atsiskyrimo sąlygų.

Įžeidimas Britanijai

M.Barnier pareiškė, kad bjaurios skyrybos su ES nepasiekus jokio prekybos susitarimo pasmerktų Britaniją „trečiosios šalies“ statusui. Tokiu atveju, pasak derybininko, ši šalis vadovautųsi tik Pasaulio prekybos organizacijos taisyklėmis.

I.Rogersas savo ruožtu teigė, kad tokiu atveju Britanija būtų palikta likimo valiai.

Tapti trečiąja šalimi Britanijai būtų didelis įžeidimas. Tokio statuso valstybėms ES automatiškai taiko didesnius tarifus ir daugybę reglamentavimo kliūčių.

Didžioji dauguma pasaulio valstybių nepriklauso šiai kategorijai, nes yra su ES sudariusios nedaug kam žinomų sutarčių dėl įvairių sektorių ir produktų. Pavyzdžiui, JAV turi mažiausiai 20 tokių susitarimų su Bendrija, sakė buvęs Britanijos ambasadorius prie ES.

M.Barnier savo ruožtu paminėjo, kokios potencialios grėsmės lauktų Londono, jei nebus pasiekta jokia sutartis: didžiulės eilės krovininių sunkvežimių Doverio uoste, lėtesnis augimas ir reguliavimo spraga, kuri išgąsdintų užsienio investuotojus Britanijoje.

„Nors ir maža, ši rizika nėra nulinė“, – sakė Berenbergo banko analitikas Kallumas Pickeringas.

„Problemos, kurios iš pradžių lėmė „Brexit“, gali dar kartą virsti nesutarimų veiksniais“, – pažymėjo jis.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką