Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 05 20, 09:00

Būsto paskolos šiemet brangs: fiksuojant palūkanas, galima ir pralaimėti, ir išlošti

Ekspertams užsimenant apie galimą palūkanų normų kilimą, norintiems pasiskolinti būstui reikėtų pergalvoti ir galimą fiksuotų palūkanų normų pasirinkimą. Vis dėlto Lietuvos bankai šio varianto siūlyti nelinkę. Be to, renkantis fiksuotas palūkanas, ekspertų teigimu, galima ir laimėti, ir pralošti, nes dažniausiai fiksuotos palūkanos reiškia ir didesnes palūkanų normas.
Nuosavas namas
Nuosavas namas / 123FR nuotr.

Fiksuotos palūkanos tampa aktualesnės

„Pastaruosius 7–8 metus gyvename nulinių arba net neigiamų palūkanų zonoje. Suderėtos mažos maržos bankuose, nulinis EURIBOR'as buvo labai konkurencingas ir palankus finansavimui. Tiesiog nebuvo reikalo fiksuoti palūkanų. Buvo prognozuojama, kad jos ilgai bus aplink nulį. O tai visiškai tenkina būsto pirkėjus“, – situaciją apžvelgia Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovas Mindaugas Statulevičius.

Vis dėlto antrus metus, pasak jo, kalbama apie galimą palūkanų normų kėlimą.

„Pastaruoju metu kalbama apie trečią–ketvirtą ketvirtį, kad kitais metais galėtų ir iki dviejų proc. kilti. Todėl fiksuotos palūkanos tampa aktualesnės. Taigi žmonės tuo domisi“, – sako M.Statulevičius.

Kad iš klientų pusės padidėjo konsultavimasis dėl fiksuotų palūkanų, patvirtina ir UAB „REALA“ vadovaujantis partneris Antanas Kišūnas.

Asmeninio archyvo nuotr./ UAB „REALA“ vadovaujantis partneris Antanas Kišūnas
Asmeninio archyvo nuotr./ UAB „REALA“ vadovaujantis partneris Antanas Kišūnas

Pasak jo, žmonės vis labiau diskutuoja apie palūkanų galimą augimą, tačiau šiuo metu palūkanų keitimas iš kintamų į fiksuotas arba nevyksta, arba nėra populiarus.

M.Statulevičius pataria žmonėms įsivertinti, ar artimiausius penkerius metus palūkanos kils tiek, kad jiems būtų palanku sutarti dėl fiksuotų palūkanų. Teisingą sprendimą, pasak jo, apsunkina informacijos trūkumas.

„Prognozes, atrodo, turime. Amerikos federalinis bankas ir Didžioji Britanija pakėlė palūkanas. Manoma, kad ir Europos Centrinis Bankas pakels, bet kada ir kiek, kiek užtruks, dabar ekonominiam neapibrėžtume, karo kontekste sunku pasakyti. Bet palūkanų kėlimas viena pagrindinių sąlygų kalbant apie infliaciją“, – pabrėžia M.Statulevičius.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Mindaugas Statulevičius
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Mindaugas Statulevičius

Pašnekovo teigimu, su fiksuotomis palūkanomis galima ir laimėti, ir pralaimėti.

„Čia tam tikras spėjimas ir vertinimas, kokios palūkanos bus ateityje, koks gi bus tas EURIBOR'as. Gal jis bus pusė proc., gal bus procentas. Gal du procentai?“ – svarsto pašnekovas.

Antrindamas A.Kišūnas teigia, kad klientai yra įpratę, jog ilguoju laikotarpiu kintamos palūkanos nėra aukštos. Be to, nelabai tiki, kad EURIBOR'as gali ilgus metus išlikti aukštas.

Keitėsi susiformavusi praktika

Lietuvoje esą niekada nebuvo populiarios fiksuotos palūkanų normos. Pirmiausia dėl to, kad bankai jas palaikydavo aukštesniame lygyje.

„Kadangi palūkanų fiksavimas yra apsidraudimas nuo palūkanų normų pokyčių, už jį tenka susimokėti aukštesnėmis palūkanų normomis“, – 15min teigė Milda Stankuvienė, Lietuvos banko Makroprudencinės politikos skyriaus vyriausioji ekonomistė.

Vienintelis atvejis, kai fiksuotos palūkanų normos buvo populiaresnės ir sudarė apie 40 proc. paskolų srauto, pasak Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento direktoriaus Jokūbo Markevičiaus, buvo 2007 m., prieš finansų krizę.

„Bet bendrai fiksuotos palūkanos sudarydavo apie 10 proc. srauto“, – šią savaitę kalbėdamas Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje pažymėjo J.Markevičius.

Pasak jo, prie fiksuotų palūkanų nepopuliarumo prisidėjo ir 2017 m. būsto kredito direktyva, sustiprinusi besiskolinančiųjų interesų apsaugą, bet ir iškėlusi reikalavimus kredito davėjams. Dėl to galimai sumažėjo pastarųjų susidomėjimas tokių paskolų teikimu vartotojams.

„Įsigaliojusi Būsto kredito direktyva suteikia tam tikrų išaiškinimų, kas yra fiksavimas. Iki to Lietuvoje fiksuotomis palūkanomis buvo galima vadinti ir tas palūkanas, kurios fiksuotos, tarkime, dvejiems, penkeriems metams ir pan.“, – pastebėjo J.Markevičius.

Lietuvos banko nuotr./Jokūbas Markevičius
Lietuvos banko nuotr./Jokūbas Markevičius

Anot jo, toks fiksavimas keldavo neaiškumų – kai gyventojai keletą metų mokėdavo fiksuotas palūkanas, po to palūkanų norma rinkose galėjo aukštai pakilti. Taip pat kartu šoktelėdavo ir gyventojų įmokos.

Pasak Lietuvos banko atstovo, Lietuvoje įsigaliojusi direktyva reiškė, kad fiksuotomis palūkanomis bankai gali vadinti tik tas palūkanas, kurios išduodamos visam paskolos terminui, tarkime, 30-čiai metų. Visas kitas galima vadinti paskolomis su kintama palūkanų norma. J.Markevičiaus svarstymu, tai galbūt bankams sukėlė nepatogumų, todėl jie aktyviai nesiūlo tokio produkto.

Tam pritaria ir M.Stankuvienė: „Taip skolininkams suteikiama aiškumo, kokiu būdu apskaičiuojamos palūkanų normos ir kokių jų tikėtis pasibaigus palūkanų fiksavimo laikotarpiui. Toks reguliavimas sustiprino besiskolinančiųjų interesų apsaugą, tačiau reikalavimai kredito davėjams išaugo, todėl galimai sumažėjo jų susidomėjimas tokių paskolų teikimu vartotojams“.

Pasak jos, tam, kad kredito davėjai aktyviai nesiūlo tokių produktų klientams, įtakos gali turėti ir kredito davėjų pasirinktos strategijos, reguliavimo niuansai ir nedidelis klientų susidomėjimas tokiomis paslaugomis.

Lietuvos bankai nelinkę siūlyti fiksuotų palūkanų

Kai kuriems klientams tokių finansinių produktų pradeda trūkti. Į banką dėl būsto Vilniuje besikreipusi Dalia su vyru negavo pasiūlymo fiksuoti palūkanas ilgesniam laikui.

„Tik metams užsifiksavom. Mums nesiūlė visam paskolos terminui“, – 15min patvirtino namą sostinėje besistatanti Dalia, neseniai ėmusi jam paskolą. Kad tokio varianto nesiūlo, patvirtina ir patys bankai. Dažniausiai jie siūlo fiksuoti palūkanas penkeriems metams.

„Klientams, pageidaujantiems turėti palūkanas, kintančias rečiau nei 12 mėn., bankai įprastai siūlo palūkanas užfiksuoti penkerių metų laikotarpiui. Vis dėlto tokių „Swedbank“ klientų, kurie būtų pasirinkę palūkanas, kintančias kas penkerius metus, yra labai nedidelė dalis“, – pastebi Pavel Ladziato, „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovas.

Žydra Rakauskaitė, „Luminor“ banko būsto kredito produkto vadovė, taip pat sako, kad bankas teikia paskolas su terminuotai nekintančių palūkanų norma, kuri banko ir kliento sutarimu nustatoma iki 5‑erių metų laikotarpiui. Tiesa, pasak jos, klientai dažnai patys nesirenka terminuotai nekintančių palūkanų dėl taikomų papildomų sąlygų.

Klientai dažnai renkasi kintamas palūkanas, nes nustatymo metu jos būna mažesnės.

„Pavyzdžiui, jei paskola ar jos dalis grąžinama anksčiau termino arba keičiamos tam tikros kredito sutarties sąlygos, tam laikotarpiui, kada buvo taikomos terminuotai nekintančios palūkanos, taikomas išankstinio kredito grąžinimo mokestis“, – atkreipia dėmesį ji.

Pasak Ž.Rakauskaitės, be to, terminuotai nekintančios palūkanos jų nustatymo momentu būna didesnės nei kintamos palūkanos. Todėl nepaisant to, kad terminuotai nekintančios palūkanos užtikrina nekintančią mėnesinę įmoką pasirinktą laikotarpį iki penkerių metų, kaip teigia banko atstovė, klientai dažnai renkasi kintamas palūkanas, nes nustatymo metu jos būna mažesnės. Taip pat todėl, kad klientai paskolą anksčiau laiko gali grąžinti be priešlaikinio grąžinimo mokesčio.

„Mūsų klientai kintamų palūkanų augimą ruošiasi spręsti racionaliau, mažinant būsto paskolą išankstiniais dengimais. Tokiu būdu jau šiandien mažinama finansinė įtampa, kam šeimos biudžetas yra linkęs susitraukti. Be to, jau šiandien įžvelgiama rizika dėl išlaidų ir pajamų pokyčio blogos tendencijos“, – antrina A.Kišūnas.

Anot P.Ladziato, savo banko klientams rekomenduoja rinktis kintamas palūkanas. Pagrindinė to priežastis, pasak P.Ladziato, – jos yra reikšmingai mažesnės nei ilgalaikės fiksuotos, kurias pasirinkęs klientas mokės didesnes įmokas.

SEB banko valdybos narė ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė Eglė Dovbyšienė antrina, kad dėl didesnės palūkanų kitimo ateityje rizikos fiksuotosios palūkanos dažnai būna didesnės nei kintamosios, ypač pastaruoju metu, palūkanų kreivei kylant į viršų.

SEB banko nuotr./Eglė Dovbyšienė
SEB banko nuotr./Eglė Dovbyšienė

„Nauja ir fiksuotojų, ir kintamųjų palūkanų norma nustatoma atsižvelgiant į situaciją paskolų rinkoje, kredito sumą, terminą, kliento finansinių galimybių įvertinimą, individualią kredito riziką. Taip pat į tai, kiek ir kokių paslaugų klientui teikia SEB bankas“, – teigia ji.

Kad klientai renkasi paskolas su nefiksuotomis palūkanomis, patvirtina ir nekilnojamojo turto agentūros „Capital Team“ brokeris Tomas Rusakas. Jo teigimu, dažniausiai pirkėjai naudojasi paskolomis su kintamosiomis palūkanomis, nes ir sąlygos tokiu atveju yra gerokai geresnės.

Siūlo pasekti Vokietijos pavyzdžiu

Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje Seimo nariai iškėlė klausimą, kad Lietuva galėtų remtis Vokietijos pavyzdžiu ir siūlyti ilgalaikes fiksuotas, tarkime, 3,1 proc. palūkanas – 25 metams.

„Yra vienas geriausių Vokietijos pavyzdžių, kur yra ilgos fiksuotos palūkanos, kur galima paskolą gauti vos ne 25–30 metų su mažomis palūkanų normomis. Jei gerai pamenu, 25 metams su fiksuotomis 3,1 proc. palūkanomis. Tai tikrai stabilumas vidutines pajamas uždirbančioms šeimoms būtų ganėtinai didelis“, – kalbėjo parlamentaras Vytautas Gapšys.

Ernestos Čičiurkaitės / 15min nuotr./Vytautas Gapšys
Ernestos Čičiurkaitės / 15min nuotr./Vytautas Gapšys

Kaip komiteto posėdyje teigė Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento direktorius J.Markevičius, Vokietijos bankai turi kitokį įsipareigojimų struktūrą, pavyzdžiui, nei Lietuva.

„Mūsų bankai finansuojami išimtinai beveik vien indėliais, be to, net turi daugiau indėlių, nei yra išdavę paskolų. Kitose šalyse bankai indėlių trūkumą dažnai užpildo išleisdami obligacijas, šiuo metu ir neigiamomis palūkanomis. Tai jei pasiskolina obligaciją neigiamomis palūkanomis, jie gali pasiūlyti būsto paskolą mažesnėmis palūkanomis“, – lygina J.Markevičius.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką