Dabar populiaru
Publikuota: 2021 sausio 22d. 11:36

Ch.Lagarde: virusas ir toliau kelia rimtą pavojų euro zonos ir pasaulio ekonomikai

Europos centrinis bankas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Europos centrinis bankas

Europos Centrinis Bankas (ECB), mėginantis paskatinti euro zonos ekonomiką daugiau nei 1 trln. eurų dydžio paskatomis, ketvirtadienį nepakeitė savo svarbios obligacijų pirkimo programos dydžio, nes 19 narių turinčios euro zonos ekonomika išgyvena augimo lėtėjimą dėl COVID-19 pandemijos.

ECB prezidentė Christine Lagarde per spaudos konferenciją, vykusią po pinigų politikos formuotojų posėdžio, teigė, jog ekonomika greičiausiai susitraukė per paskutinius tris 2020 metų mėnesius, o ateities perspektyvos susiduria su grėsmėmis.

Žiemą ėmė augti koronaviruso infekcijų ir mirčių atvejų skaičius, todėl įvairiose valstybėse verslui pradėti taikyti nauji apribojimai. Pavyzdžiui, Vokietija pratęsė dalinį karantiną iki vasario 14 dienos, Prancūzija nuo 18 val. įvedė komendanto valandą, o Portugalijoje jau ne kartą fiksuotas rekordinis užsikrėtimo atvejų skaičius.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Pinigai
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Pinigai

Ch.Lagarde teigė, kad nors vakcinacijos nuo koronaviruso kampanijos pradžia yra labai svarbi, viruso protrūkis ir toliau kelia „rimtą pavojų euro zonos ir pasaulio ekonomikai“.

Gamybos sektoriaus padėtis išlieka gera, tačiau paslaugų sektorius yra „smarkiai pažabotas“, teigė ji.

Dėl šių priežasčių „išlieka gausių monetarinių stimulų būtinybė“, o ECB yra pasirengęs prireikus „pakoreguoti visas savo priemones“, pridūrė ji.

Europos Komisija prognozuoja, kad euro zonos ekonomika pernai susitraukė 7,8 proc., o šiemet turėtų atsigauti 4,2 procento. Oficialūs praėjusių metų duomenys bus paskelbti vasario 2 dieną.

Ekonomiką skatina didžiulės apimties ECB, vyriausybių ir ES stimulai.

Analitikai ir rinka iš esmės tikėjosi, kad ECB nesiims koreguoti savo svarbiausių ekonomikos skatinimo programų, kurias padidino vos praėjusį mėnesį, gruodžio 10 dienos posėdyje.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Eurai
AFP/„Scanpix“ nuotr./Eurai

Tuomet banko valdančioji taryba 500 mlrd. eurų padidino savo pagrindinės priemonės, skirtos kovai su pandemijos padariniais – vadinamosios specialiosios pandeminės pirkimo programos (angl. Pandemic Emergency Purchase Programme, arba PEPP) – apimtį nuo iki 1,35 trln. iki 1,85 trilijonų eurų ir pratęsė jos galiojimą iki 2022 metų kovo vietoj anksčiau numatyto 2021 metų birželio termino.

Daugiau nei pusė programos sumos dar nėra panaudota.

Obligacijų pirkimas yra būdas įlieti naujų pinigų į ekonomiką, siekiant paskatinti infliaciją, kuri šiuo metu neatitinka banko tikslinio lygio.

Tai taip pat sumažina rinkoje taikomas palūkanų normas, kad įmonės galėtų gauti kreditus, reikalingus pandemijos sukeltos recesijos metu.

Vienas iš pirkimų rezultatų yra tas, kad vyriausybės gali naudoti obligacijų rinką pigiai skolindamosi, kai jų deficitas didėja skiriant paramą pandemijos metu, pavyzdžiui, mokant atlyginimus prastovose esantiems darbuotojams, siekiant išvengti atleidimų.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiškai su „Norfa“

Laimė jaustis saugiai

Esports namai

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką