Baltieji ir juodieji Čikagos gyventojai vieni nuo kitų atsivėrę aklinomis sienomis gyvena skirtingose miesto dalyse, o pagal segregacijos lygį Čikaga lenkia Niujorką ir Filadelfiją.
Per pastaruosius 40 metų taip pat smarkiai išaugo tiek labai turtingų, tiek labai skurdžių čikagiečių skaičius.
„Net ir šalyje, garsėjančioje segregacija, Čikaga išsiskiria“, – sakė idėjų kalvės „Brookings“ ekspertas Richardas Reevesas.
Per pastaruosius 40 metų taip pat smarkiai išaugo tiek labai turtingų, tiek labai skurdžių čikagiečių skaičius. Tuo tarpu vidurinioji klasė išsikraustė į priemiesčius.
Jauni, baltieji ir išsilavinę profesionalai juda į Čikagos šiaurinę dalį prie Mičigano ežero ir į vakarus nuo miesto centro esančius gyvenamuosius rajonus, tuo tarpu pietinė ir vakarinė Čikagos dalys, talpinančios daug žemas pajamas uždirbančių žmonių, smarkiai plečiasi.
1970 m. Čikagoje buvo daug viduriniosios klasės šeimų. Tačiau dabar taip nebėra.
1990 – 2012 m. periodu baltųjų Čikagos gyventojų metinės pajamos vidutiniškai išaugo 33 proc., o juodaodžių gaunamos įplaukos sumažėjo 4 proc.
Šiuo metu apie trečdalis Čikagos gyventojų gyvena skurde, tačiau statistika dažnai neatskleidžia skurdo koncentracijos.
Nedarbo lygis tarp juodaodžių Čikagos gyventojų taip pat gerokai viršija nacionalinį vidurkį, o skirtumas tarp baltųjų ir juodųjų čikagiečių nedarbo yra dar didesnis.
2014 m. JAV baltųjų nedarbo lygis vidutiniškai siekė 5,3 proc., o juodaodžių net 11,3 proc.
