D.Trumpas, kuris, kaip yra gerai žinoma, nevartoja alkoholio, pareiškė sieksiantis atverti Europos rinką amerikietiško vyno eksportui ir vėl apkaltino Prancūziją nesąžiningų prekybos kliūčių kūrimu.
„Prancūzija yra įvedusi didelius muitus vynui, o mes tik labai nedaug apmokestiname Prancūzijos vyną“, – pareiškė D.Trumpas naujienų agentūrai CNBC.
JAV gamintojai skundžiasi, kad prancūzų vynai patenka į amerikiečių lentynas „nemokamai“, pareiškė Jungtinių Valstijų prezidentas ir pridūrė, kad „tai nėra teisinga ir kad mes kažko imsimės“.
„Mes taip pat gaminame puikų vyną“, – pareiškė prezidentas.
Vašingtonas ir Briuselis ruošiasi pradėti derybas dėl prekybos susitarimo, kad baigtų mūšį, kurį D.Trumpas pradėjo praėjusiais metais įvesdamas muitus plienui ir aliuminiui.
Visgi Europos Sąjungos (ES) pareigūnai ne kartą pabrėžė neketinantys į derybas įtraukti žemės ūkio.
Praėjusių metų pabaigoje D.Trumpas socialiniame tinkle „Twitter“ jau piktinosi dėl prekybos vynu.
ES vyno importo muitai yra didesni už JAV muitus vynui iš Europos, o ES vartotojai perka mažiau amerikietiško produkto.
Prancūzija yra pagrindinė vyno gamintoja, tačiau kaip 28 narių bloko narė, neturi savo prekybos politikos ar muitų.
JAV Tarptautinės prekybos komisijos duomenimis, priklausomai nuo tipo ir alkoholio tūrio, importuojamam vynui Jungtinėse Valstijose taikomi nuo 5,3 centų iki 12,7 centų už butelį muitai.
Putojančiam vynui taikomi didesni muitai – apie 14,9 centų už butelį.
Visgi į ES įvežamam JAV vynui taikomi 11–29 centų už butelį muitai, teigia ne pelno organizacija „The Wine Institute“, užsiimanti JAV eksporto skatinimu.
2017 metais Jungtinės Valstijos importavo į Europą vyno už 4,5 mlrd. JAV dolerių, tačiau pardavė vos už 553 mln. JAV dolerių.
Vis dėlto Prancūzijos muitinės duomenys rodo, kad nuo 2007 iki 2018 metų JAV eksportas į Prancūziją padidėjo trigubai, o Europa buvo didžiausia amerikietiško vyno importuotoja.
