Dabar populiaru
Publikuota: 2012 sausio 25d. 09:52

„Danske“: Lietuvos ekonomikos augimas lėtės, euro zonos krizė neužsitęs

Lėtėja spartus Kinijos ekonomikos augimas
Šarūno Mažeikos/BFL nuotr. / Lietuvos ekonomika ir toliau augs, tačiau gerokai lėčiau

„Danske“ bankas mažina Lietuvos ekonomikos augimo prognozes. Analitikų teigimu, šiemet šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) augs ne 3,8 proc., kaip manyta anksčiau, o 2,7 proc. Visgi analitikai pranašauja – euro zonos krizė neužsitęs.

Ekonomikos augimo prognozės mažinamos dėl lėtesnių nei anksčiau prognozuota Lietuvos eksporto augimo tempų.

Itin mažas euro zonos ekonomikos augimas šiemet – prognozuojamas vos 0,3 proc. BVP prieaugis – kitąmet, banko analitikų teigimu, turėtų paspartėti iki 1,5 proc.

Yra kelios priežastys, rodančios, kad šiais metais euro zonos ekonomikos gali pakilti iš nuosmukio duobės. Pirma, teigiama JAV ekonomikos būklė, kuri po tam tikro laiko lemia ir euro zonos augimą. Antra, sparčiai besivystančios rinkos (Kinija) skatins eksporto augimą. Trečia, neigiamas fiskalinės konsolidacijos poveikis – reikšmingas, bet jo įtaka silpnėja. Ketvirta, įtampa finansų rinkose, tikėtina, sumažės jau antrojoje šių metų pusėje. Penkta, recesija iš dalies nulemta ankstesnės „perprodukcijos” (tikimasi, kad tai trumpalaikio pobūdžio veiksnys).

Fiskalinė konsolidacija (griežtos taupymo priemonės) šiuo metu veikia kaip stiprus euro zonos augimo stabdis, bet, priešingai nei mano dauguma, 2012 m. šio veiksnio poveikis neturėtų stiprėti.

„Danske” banko analitikai prognozuoja, kad fiskalinės konsolidacijos įtaka BVP šiais metais sumažės iki 1,0 proc. nuo buvusios 1,5 proc. 2011 m. Nuo skolų krizės piko, kuris buvo praėjusių metų vėlyvą rudenį, ekonomikos atsitraukė vienu žingsniu toliau nuo bedugnės krašto. Tai lėmė ir Europos centrinio banko (ECB) iniciatyva dėl 3 metų ilgalaikių atpirkimo sandorių operacijų vykdymo. Tiesa, tolesnė euro zonos raidos kryptis nemažai priklausys nuo daugelio artimiausiais mėnesiais laukiamų reikšmingų įvykių. Vieni iš svarbiausių klausimų yra bankų rekapitalizacijos bei didesnės fiskalinės drausmės tikslų įgyvendinimas.

Labiausiai recesijos metu sumažės investicijos ir privatus vartojimas. Europos Komisijos apskaičiuotas vartotojų pasitikėjimo rodiklis stabiliai mažėjo jau nuo praėjusių metų liepos mėn., o gruodžio mėn. jis nukrito iki 2009 m. rudens (krizinio) lygio. Tos pačios tendencijos stebimos ir mažmeninėje prekyboje. Nedarbas euro zonoje taip pat pasiekė rekordines aukštumas (10,3 proc.), o tai neabejotinai paveikė vartojimo tendencijas.

Prognozuojama, kad privataus vartojimo išlaidos 2011 m. ketvirtąjį ketvirtį sumažės 0,4 proc., o šių metų pirmąjį ketvirtį 0,1 proc. Investicijos 2011 m. ketvirtąjį ketvirtį. sumažės 2 proc., o šių metų pirmąjį ketvirtį – 1,5 proc. Tikimasi, kad teigiamos tendencijos pasimatys juo nuo šių metų antrojo ketvirčio.

Išorinės paklausos lėtėjimas neigiamai paveiks ir Lietuvos augimą. Neigiamos korekcijos buvo nulemtos lėtesnių nei anksčiau prognozuota eksporto augimo tempų. Tačiau santykinai gerai diversifikuota (išskaidyta, įvairi) eksporto struktūra padės išvengti recesijos – didžiojo mūsų eksporto šalių „penketo” tendencijos ir toliau atrodo neblogai daugelio euro zonos šalių kontekste. Tačiau iššūkiai ir toliau išlieka tie patys – nesubalansuoti valdžios sektoriaus finansai ir aukštas nedarbas.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Žiemos olimpinės žaidynės

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką