Dabar populiaru
Publikuota: 2018 sausio 31d. 13:33

Dar niekada nebuvome tokie turtingi: indėliai viršijo turimas skolas

Eurai
123rf.com / Eurai

2017 metų antroje pusėje paskolas bankams ėmė mažintis ir verslas, ir valdžios sektorius, tik gyventojų skolos kilo į naujas visų laikų aukštumas – daugiausia dėl būsto paskolų. Pernai būstui paimta 1,2 milijardo eurų naujų paskolų, 12 proc. daugiau nei prieš metus. Tačiau ir sukaupti indėliai pasiekė naujus rekordus – daugiau nei milijardu eurų viršija verslo ir gyventojų turimas skolas.

Lietuvos rezidentams išduotos paskolos mažėja jau nuo pat rugpjūčio – per keturis mėnesius Lietuvoje išduotų paskolų apimtis susitraukė 2 proc., arba kone 400 milijonų eurų. Vien per gruodį paskolų apimtis sumažėjo 177 milijono eurų.

Vis dėlto manyti, kad lietuviai ėmė mažiau skolintis – neverta. Mat daugiausia paskolų apimtis mažėjo dėl to, kad paskolas bankams grąžino Lietuvos valdžios sektorius. Tuo tarpu gyventojų skolos augo dėl būsto paskolų augimo.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Andrius Škarnulis
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Andrius Škarnulis

„Kol kas nėra signalų, kad kredito kraneliai Lietuvoje pradėtų užsisukti. Paskolų portfelis 2015 m. ryžtingai atsigavo ir nuo tada kopia aukštyn. Ryškiausias yra būsto paskolų segmentas. Būsto paskolų portfelis 2017 m. išaugo 8,1 proc. – sparčiau nei visos paskolos gyventojams ir įmonėms, kurios tuo pat metu didėjo 6,5 proc.“, – vertina Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus viršininkas Andrius Škarnulis.

Anot jo, kreditavimo raida Lietuvoje šiuo metu yra tvari. Aktyvų skolinimą nemenkai palaiko auganti šalies ekonomika, didėjantys gyventojų atlyginimai ir nemažas gyventojų optimizmo lygis.

A.Škarnulis primena, kad veržlus skolinimasis prasidėjo po net šešerius metus – nuo 2009 iki 2014 m. – trukusio rinkos sąstingio.

Vien būstui – 1,2 milijardo eurų

„Paskolų rinkos gyvybingumą gerai parodo ir naujų paskolų srautas. Štai per 2017 m. gyventojams buvo suteikta 1,2 mlrd. Eur naujų būsto paskolų, tai 12 proc. daugiau nei 2016 m. Tokie gana spartūs augimai nestebina – pastaruoju metu gyventojai tikrai noriai pirko būstą, nemaža dalis tą darė būsto paskolos pagalba. O įsigijus būstą, reikia jį įsirengti, tad vartojimo paskolų paklausa taip pat nemaža – per metus šių paskolų portfelis ūgtelėjo daugiau nei 5 proc.“, – apžvelgia A.Škarnulis.

Bankai ėmė didinti būsto paskolų palūkanas – naujoms paskoloms gruodį buvo taikomos vidutinės 2,05 proc. metinės palūkanos, kai metų pradžioje – 1,94 proc.

Paskolos vartojimui taip pat gerokai brangsta – gruodį bankai taikė vidutines 12,12 proc. palūkanas, o pernai sausį jos buvo 11,39 proc. Atitinkamai ir paskolos kitiems tikslams pabrango nuo 3,48 proc., iki 4,07 proc.

15min jau rašė, kad bankai ėmėsi kelti ne tik palūkanas, bet ir taikomų paslaugų įkainius.

Verslas metų pabaigoje skolas mažino

Lietuvos banko atstovas pastebi, kad metų pabaigoje įprasta, kad įmonės ima mažinti turimas skolas.

Tačiau per visus per visus 2017-uosius metus verslo paskolų portfelis išaugo 5,4 proc. Daugiausia buvo paskolinta NT operacijas vykdančioms įmonėms (2,1 mlrd. Eur, arba 26 proc. įmonėms suteiktų paskolų), prekybos sektoriui (1,8 mlrd. Eur arba 23 proc.) ir gamybos sektoriui (1,1 mlrd. Eur arba 14 proc.).

„Įmonių atveju kiek ryškiau suveikia ir sezoniniai aspektai, pvz., metų pabaigoje, siekiant „gražesnių“ balansų, verslas linkęs grąžinti daugiau paskolų“, – mažėjančias įmonių skolas aiškina A.Škarnulis.

123rf.com/Paskola
123rf.com/Paskola

Jis pažymi, kad paskolos verslui banguoja daug labiau – Lietuvoje paskolų verslui rinka nėra didelė ir portfelio augimą reikšmingai gali paveikti pavieniai stambesni sandoriai.

„Nepanašu, kad artimoje ateityje skolinimo rinkos energija išsikvėptų: prognozuojamas tolesnis darbo užmokesčio augimas, verslo apsukos nemažos, apyvartinių lėšų poreikis auga. Aišku, aktyvumas NT rinkoje stabilizuojasi, ir tai gali turėti šiokį tokį slopinantį efektą būsto paskolų portfelio augimui“, – sako A.Škarnulis.

Skolinimo rinkai šiemet Lietuvos bankas jau ėmė taikyti „apynasrį“ – bankams nurodyta kaupti tam tikrą papildomą rezervą.

„Gyvybinga NT ir kreditavimo rinka yra vienas iš „gerų laikų“ požymių, o tokiais laikais yra išmintinga kaupti rezervus galimiems iššūkiams ateityje. Atsižvelgdamas į tai, Lietuvos bankas 2017 m. gruodžio mėn. priėmė sprendimą, pagal kurį bankai ir centrinės kredito unijos per metus turi sukaupti storesnę kapitalo pagalvę – 0,5 proc. anticiklinį kapitalo rezervą“, – sako A.Škarnulis.

Indėliai augo 7 proc.

Indėliai augo visus 2017 metus ir pasiekė naujas visų laikų aukštumas – vien gruodį rezidentų indėliai pasipildė 587,2 milijonais eurų, ir šiuo metu indėlių Lietuvoje apimtis siekia 19,9 mlrd. eurų. Metinis indėlių portfelio augimas siekia apie 7 proc.

Nepaisant beveik nulinių palūkanų vien gyventojai yra sukaupę 12,3 milijardo eurų indėlių – po 4400 eurų kiekvienam gyventojui Lietuvoje.

123RF.com nuotr./Pelė graužia pinigus
123RF.com nuotr./Pelė graužia pinigus

Palyginimui, visos gyventojų skolos kredito įstaigoms siekia siekia 8,9 milijardo eurų – mažiau nei po 3200 eurų kiekvienam gyventojui.

Gyventojai už vienadienius indėlius jokių palūkanų negauna, tačiau už sutarto termino indėlius šiuo metu vidutinės palūkanos siekia 0,42 proc. Ilgesni nei 2 metų termino indėliai užtikrina 1,29 proc. metines palūkanas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Gerumu dalintis gera

Video

02:13
02:24
00:57

Dabar tu gali

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką