Kad būtų paprasčiau, svarbiausia, pasak jos, žinoti, kada reikalingas darbuotojo sutikimas, kur turi būti žymimas šventinis darbas ir kaip jis apmokamas ir kokios galimos alternatyvos.
Pasak E.Kiznės, šventinis darbas be sutikimo galimas tik išimtiniais atvejais.
„Švenčių dienomis dirbama tik gavus darbuotojo sutikimą, išskyrus atvejus, kai taikoma suminė darbo laiko apskaita arba tai nustatyta kolektyvinėje sutartyje“, – aiškino advokatė.
Anot jos, nėščioms, neseniai pagimdžiusioms ir krūtimi maitinančioms darbuotojoms sutikimas būtinas visada.
Advokatės teigimu, nežymėtas darbas švenčių metu yra pažeidimas.
„Neužfiksavus darbo, tai laikoma nedeklaruotu darbu, už kurį darbdaviui gali būti taikoma administracinė atsakomybė“, – įspėjo ji, pridurdama, kad skundus tiria Valstybinė darbo inspekcija.
Pasak advokatės, reikia žinoti ir tai, kad dirbant per šventes mokamas dvigubas atlyginimas.
„Darbas švenčių dieną apmokamas ne mažiau kaip dvigubu darbo užmokesčiu. Jeigu tai viršvalandžiai, atlygis turi būti 2,5 karto didesnis“, – paaiškino advokatė.
Be to, anot jos, dėl šventinio darbo galite turėti ir papildomų atostogų.
„Darbuotojas ir darbdavys gali sutarti, kad už darbą švenčių dieną padaugintas darbo laikas (2 arba 2,5 karto) būtų pridėtas prie kasmetinių atostogų“, – nurodė ji.
Tokiu atveju, kaip aiškino advokatė, suteikiamos papildomos atostogų dienos, kurios apmokamos įprastu darbo užmokesčiu.
Jei darbo užmokestis už švenčių dienas neišmokamas, pasak E.Kiznės, darbuotojo prašymu jį gali priteisti Darbo ginčų komisija.
