Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Darbo rinkos perversmas atidėtas – Algimantos Pabedinskienės socialinis modelis šansų Seime neturi

Algimanta Pabedinskienė, Tomas Davulis ir Algirdas Butkevičius
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Algimanta Pabedinskienė, Tomas Davulis ir Algirdas Butkevičius
Šaltinis: 15min
0
A A

Antradienį Trišalėje taryboje svarstomas mokslininkų sukurtas naujasis socialinis modelis. Juo siūloma esminė darbo santykių ir „Sodros“ reforma. Nors profsąjungų atstovai piktinasi mažėjančiomis dirbančiųjų garantijomis, o darbdaviai aiškina, kad socialinė rūpyba yra valstybės, o ne jų galvos skausmas, darosi vis aiškiau, kad siūlymai realios ateities neturi.

VIDEO: A. Butkevičiaus, A. Pabedinskienės, T.Davulio komentarai ir atsakymai į klausimus po Vyriausybės

Patys valdantieji pripažįsta, kad iki kadencijos pabaigos tokios apimties darbo baigti nebus spėta. Be to, diskusijas gali sustabdyti ne tik nepopuliarių sprendimų baimė artėjant rinkimams, bet ir ribotos valstybės biudžeto galimybės.

Jaučiasi eksperimentiniais triušiais

Dabar su mumis elgiamasi kaip su eksperimentiniais triušiais – mokslininkai primeta kažkokį modelį, kuris naudingas tik verslui, – teigė G.Gruzdienė.

Trišalės tarybos pirmininkė, Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos vadovė Gražina Gruzdienė 15min.lt teigė, kad piliečiams šie siūlymai yra nenaudingi: „Jeigu Lietuva ne piliečių, o investuotojų, tai siūlymai geri, bet aš manau, kad Lietuva yra piliečių ir liks piliečių. Savo darbo rinką turime susitvarkyti kompromiso būdu, o ne daryti eksperimentus.

Dabar siūlymai yra primetami. Net mokslininkams yra primetami tokie liberalūs darbo santykių reglamentavimo variantai. Mums kelia nerimą visa reforma. Dėl Darbo kodekso pakeitimų mažėja absoliučiai visos garantijos – išeitinės išmokos kai kuriais atvejais mažėja 6 kartus, nėščių moterų ir vaikus auginančių mamų garantijos sumažėja. Žmonių, kurie dirba mažose įmonėse, garantijos dar labiau sumažėja.

Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Nedarbas
Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Nedarbas

Mūsų katalikiškoje šalyje sekmadienis buvo poilsio diena ir buvo reglamentuotos 5 darbo dienos bei savaitgalis. Dabar siūloma apibrėžti, kad poilsio diena yra ta diena, kai nedirbama pagal darbo laiko režimą. Tai reiškia, savaitgalių nelieka ir visi turim dirbti taip, kaip užsinorės darbdavys.

Atsiranda suminė darbo laiko apskaita, kuri gali būti net metinė. Dėl to bus vengiama mokėti už viršvalandžius. Tuo pačius metu deklaruojama, kad taip kovojama su skurdu.

Ar jus džiugina, kad būtinasis darbo stažas bus padidintas 5 metais? Nedarbo išmokos taip pat gali mažėti, nors dabar girdim daug gražių deklaracijų.“

Pasak jos, profesinių sąjungų atstovai rengiant siūlymus iš viso nedalyvavo. „Mes esame ES nariai, kurios pagrindas yra laisvoji rinka, bet kartu ir socialinis dialogas. Dabar su mumis elgiamasi kaip su eksperimentiniais triušiais – mokslininkai primeta kažkokį modelį, kuris naudingas tik verslui“, – kalbėjo G.Gruzdienė.

Darbo birža
Darbo birža

Paklausta, ar yra bent teorinė galimybė rasti kompromisą, ji atsakė, kad galimybė susitarti yra visada, tačiau pradėti reikėjo gerokai anksčiau. „Mes siūlėme į darbo grupes įtraukti mūsų atstovus, bet tai nebuvo padaryta. Dabar kova vyksta be reikalo ir pinigai tiesiog bus beprasmiškai išleisti. Aišku, mokslininkus paremti irgi reikia“, – sakė ji.

Siūlymai „cool“, darbdaviai „ne cool“

Mokslininkų siūlymai „cool“, kieti, naujoviški, bet, gaila, kad darbdaviai, kurie turėtų būti „cool“ ir naujoviški, tokie nėra, – teigė A.Sysas.

Parlamentaras, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys Algirdas Sysas 15min.lt priminė, kaip vyko dabartinio Darbo kodekso svarstymas: „Turiu ne pačią geriausią patirtį su pirmuoju Darbo kodeksu. Tada teko dirbti ir su dalimi tų mokslininkų, kurie rašė naująjį modelį. Po to Seime mes jį priiminėjome 4 metus. Jokio kito kodekso svarstymas tiek ilgai neužtruko.“

Pasak jo, naujoji koncepcija negali būti priimama dalimis: „Teko dalyvauti naujų siūlymų pristatymuose ir aš matau visumą. Negalima iš konteksto ištraukti vieną ar kitą Darbo kodekso ar Socialinio draudimo įstatymo punktą. Teikiant visą modelį iš karto iškyla rimtų finansinių klausimų. Dalies pensijų mokėjimas iš valstybės biudžeto reikalauja didelių finansinių sprendimų. Girdėjau nuomonių, kad tai gali tapti kliūtimi, o be jos negalėsime svarstyti kitų.

Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Algirdas Sysas
Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Algirdas Sysas

Man ministrai šiandien pasakė, kad modeliui Vyriausybėje pritarė vienbalsiai. Dabar Trišalės tarybos eilė, kuri turės svarstyti kiekvieną įstatymą.“

Parlamentaro manymu, siūlymuose daug aukšto lygio teorinių dalykų, bet Lietuvos realijos yra toli nuo teorinių modelių. „Sakoma, kad dabartinis kodeksas yra senovinis, bet nei vienoje ES valstybėje visi biudžetininkai nebuvo išvyti į nemokamas atostogas, nors mūsų dabartinis kodeksas to neleidžia. Taip pat neleidžiama mažinti biudžetininkams atlyginimų, o tai vienintelėje Lietuvoje buvo padaryta. Realus ir teorinis gyvenimas – tai du skirtingi pasauliai. Mokslininkų siūlymai „cool“, kieti, naujoviški, bet, gaila, kad darbdaviai, kurie turėtų būti „cool“ ir naujoviški, tokie nėra“, – kalbėjo A.Sysas.

„Shutterstock“ nuotr./Pokalbis dėl darbo
„Shutterstock“ nuotr./Pokalbis dėl darbo

Paklaustas, apie modelio ateitį, pašnekovas teigė: „Nemanau, kad kažkas dabar bandys numarinti tuos siūlymus, tačiau siūlomas fundamentalus įstatymas, kuris reguliuoja darbo santykius. Persistengę mes galime padaryti ne paslaugą rinkai, o padaryti didelę klaidą.

Šiandien jau ir taip trūksta darbo jėgos. Ar liberalizuodami darbo santykius ir nespręsdami darbuotojų saugumo klausimų mes neišvysime paskutinius žmones iš Lietuvos ten, kur geriau moka ir į juos žiūri, kaip į kuriančius žmones, o ne pelną nešančias mašinas.“

Siūlymai užges Seime

Šiandien nerealu, kad politikai priimtų tokį pasiūlymų paketą. Tai yra koalicinė vyriausybė, kur kiekvienas žiūri, kaip geriau pasirodyti rinkėjui ir susirinkti populiarumo taškų. Sprendimui reikia didelės politinės valios – pirmiausia, iš socialdemokratų. Netikiu, kad ji atsiras, – teigė D.Arlauskas.

Verslo darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas 15min.lt sakė, kad galimybė susitarti su profesinių sąjungų atstovais yra itin menka: „Mane stebina G.Gruzdienės pozicija, kad šis modelis yra naudingas tik darbdaviams, o tokiame geopolitiniame kontekste jis net gali tapti instrumentu priešiškoms jėgoms.

Tai girdėdamas aš suprantu, kad su profesinėmis sąjungomis nėra galimybės susitarti. Trišalės tarybos posėdyje siūlysiu fiksuoti skirtingas nuomones ir teikti tokius siūlymus Vyriausybei. Įstatymai, tai leidžia, o paskutinį žodį turi pasakyti Seimas.“

Jis džiaugėsi premjero pažadais, kad jau gegužės mėnesį visas paketas bus teikiamas Seimui, tačiau abejoja, ar tai realu. „Gali būti, kad taip tik rodomas Vyriausybės noras, puikiai suprantant, kad Trišalės tarybos pritarimas nebus gautas.

Ingos Juodytės nuotr./Asta Dudurytė ir „Žinių radijo“ generalinis direktorius Danas Arlauskas
Ingos Juodytės nuotr./Asta Dudurytė ir „Žinių radijo“ generalinis direktorius Danas Arlauskas

Latvijoje premjero Valdžio Dombrovskio kadencijos pabaigoje buvo priiminėjami panašūs nepopuliarūs sprendimai. Lietuvoje Andriaus Kubiliaus vyriausybė taip pat turėjo priimti nepopuliarius sprendimus, tačiau socialiniai partneriai buvo įtikinti jų būtinybe. Mes net pasirašėme nacionalinį susitarimą.

Didžiausia dabartinio Darbo kodekso problema yra per didelė rizika darbdaviams kurti darbo vietas. Priimti naujus darbuotojus labai lengva, tačiau juos atleisti yra labai sudėtinga.

Šiandien nerealu, kad politikai priimtų tokį pasiūlymų paketą. Tai yra koalicinė vyriausybė, kur kiekvienas žiūri, kaip geriau pasirodyti rinkėjui ir susirinkti populiarumo taškų. Sprendimui reikia didelės politinės valios – pirmiausia, iš socialdemokratų. Netikiu, kad ji atsiras. Bus šioks toks pasistumdymas, tačiau, greičiausiai, viskas užges Seime. Reikia laukti kitos kadencijos“, – teigė D.Arlauskas.

Paklaustas, ką tai reiškia darbdaviams, jis siūlė labiau žiūrėti į bedarbius ir jų galimybes susirasti darbą veikiant dabartiniam Darbo kodeksui: „Šiandien turime 200 tūkst. bedarbių. Tai rodo, kad didžiausia dabartinio Darbo kodekso problema yra per didelė rizika darbdaviams kurti darbo vietas. Priimti naujus darbuotojus labai lengva, tačiau juos atleisti yra labai sudėtinga.

Norime, kad nuo darbdavių būtų nuimtas rūpestis žmogaus darbo vieta. Tuo turi pasirūpinti valstybė. Kai ši pareiga užkraunama darbdaviui, atsiranda baimė, ką reiks daryti, kai prasidės ekonominis sunkmetis.“

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką