Dabar populiaru
Publikuota: 2021 sausio 21d. 07:17

Darbuotojų prastovos valstybei jau kainavo 820 mln. eurų, šiemet pasieks 1 mlrd. eurų

Pinigai
15min nuotr. / Pinigai

Pernai į prastovas išleistiems ir po karantino iš jų grįžusiems darbuotojams valstybė išmokės 820 mln. eurų subsidijų. Didžioji jų dalis – 630 mln. eurų – bus išmokėta darbuotojams, grįžusiems iš prastovų, o dar 190 mln. eurų – buvusiems prastovose per karantiną.

Subsidijos buvo mokamos, kad įmonės išsaugotų darbo vietas. Šiemet joms numatyta kur kas mažiau – 180 mln. eurų.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministras sako, kad subsidijos grįžusiems iš prastovų darbuotojams buvo viena brangiausių paramos priemonių ir šiemet nepratęsta.

„Ji buvo gerokai brangesnė, ko gero, pati brangiausia iš to, ką per pirmą karantiną suteikėme. (...) Planuose jos atnaujinti nėra. Bent jau tokia apimtimi, kokia buvo, tikrai ne. Ar galėtų būti kitokia priemonė darbo vietų išsaugojimui? Žiūrėsime“, – Seimo Audito komitete trečiadienį teigė Vytautas Šilinskas.

Užimtumo tarnybos vadovė Inga Balnanosienė sakė, jog ši parama už 2020 metus bus baigta mokėti sausį.

„Ši subsidija bus mokama iki sausio pabaigos, nes atsiskaitymai vyksta už gruodį, prognozuojame, kad suma gali išaugti iki 630 mln. eurų“, – komiteto posėdyje sakė tarnybos vadovė.

Anot jos, 27,5 tūkst. darbdavių subsidijų prašė 260,2 tūkst. grįžusių iš prastovų darbuotojų. Tuo metu 25,1 tūkst. šalies įmonių į prastovas buvo išleidusios 231,7 tūkst. darbuotojų.

Seimo nariai aiškinosi, kodėl nesutampa į prastovas išleistų ir iš jų grįžusių darbuotojų skaičius – skirtumas apie 30 tūkst.

„Logikos klaustukų iškyla, kai matome, jog prastovos laikotarpiu subsidijas gavusių įmonių skaičius yra mažesnis negu poprastovines įmokas gavusių įmonių, nes kaip gali pretenduoti į poprastovines įmokas įmonė, jeigu ji nesifiksavo subsidijų gavimui prastovos laikotarpiui?“, – klausė konservatorius Jurgis Razma.

I.Balnanosienė informavo, kad subsidijas galėjo gauti ne tik prastovas skelbusios įmonės, bet ir tos, kurios į prastovas darbuotojų neišleido, tačiau buvo įtrauktos į nukentėjusių bendrovių sąrašą bei pripažintos vykdančios žaliąsias ekonomines veiklas.

„Tada nebūtinai turėjo būti darbuotojus išleidusios į prastovas“, – aiškino tarnybos vadovė.

„Tai kaip vadinti subsidijas poprastovinėmis, jeigu įmonės nebuvo išleidusios darbuotojų į prastovas?“ – replikavo J.Razma.

Pasak I. Balnanosienės, daugiausia subsidijų už prastovas pernai gavo prekybos, apdirbamosios pramonės, apgyvendinimo, maitinimo, transporto, turizmo sektoriuose dirbantys žmonės.

Sausio pradžioje ji sakė, kad per sauį ir vasarį už prastovas numatoma išmokėti apie 100 mln. eurų, o šiemet biudžete tam numatyta 180 mln. eurų.

Į prastovas per pirmąjį karantiną išleistiems darbuotojams subsidijos siekė 90 proc. darbo užmokesčio (vyresnio amžiaus – 100 proc.), bet ne daugiau nei minimali alga (MMA, 607 eurai) arba 70 proc. atlyginimo, bet ne daugiau nei 1,5 MMA (910,5 euro).

Pernai birželio viduryje atšaukus karantiną, darbdaviams subsidijos mokėtos iki metų pabaigos: pirmus du mėnesius valstybė dengė prastovoje esančio darbuotojo algos dalį, jei ji neviršija MMA (437 eurų į rankas), vėliau du mėnesius – 50 proc., o dar du paskutinius mėnesius – 30 proc.

Nuo šių metų subsidijų tvarka pakeista – darbdaviams kompensuojama visa (100 proc.) į prastovą išleisto darbuotojo alga, bet ne daugiau kaip pusantros MMA (963 eurai), tačiau pinigai bus mokami per visą karantiną ir mėnesį po jo.

Siekiant išvengti piktnaudžiavimų – atlyginimų kėlimo siekiant gauti didesnes subsidijas ar priimtus naujus darbuotojus iškart išleisti į prastovas – apskaičiuojant subsidiją atsižvelgiama į žmonių darbo užmokestį, gautą iki karantino.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiškai su „Norfa“

Laimė jaustis saugiai

Esports namai

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką