Ką numato Darbo kodeksas?
Darbo kodeksas numato, kad „švenčių dienų išvakarėse darbo dienos trukmė sutrumpinama viena valanda, išskyrus pagal sutrumpintą darbo laiko normą dirbančius darbuotojus“.
Esminis akcentas – „švenčių dienų išvakarėse“.
Pasak R.Joskaudienės, tai reiškia, kad trumpinama tik ta darbo diena, kuri kalendoriškai eina prieš šventinę dieną, ji trumpinama viena valanda, o atlyginimas dėl to negali būti mažinamas.
Kas yra šventės išvakarės?
Jeigu šventinė diena yra pirmadienį (pvz., Vasario 16 d.), tuomet jos išvakarės yra sekmadienis.
„Ir čia atsiranda esminė teisinė detalė: jeigu sekmadienis pagal darbo grafiką yra poilsio diena, darbo dienos trumpinimo pareiga neatsiranda. Penktadienis nėra laikomas šventės išvakarėmis, nes po jo eina šeštadienis (poilsio diena), sekmadienis (poilsio diena), ir tik tada – šventė“, – aiškino R.Joskaudienė.
Todėl, pasak teisininkės, penktadienis prieš pirmadienio šventę pagal įstatymą nėra trumpinama darbo diena.
Konkretus pavyzdys
2026-02-16 (pirmadienis) – šventinė diena
2026-02-15 (sekmadienis) – išvakarės
2026-02-13 (penktadienis) – įprasta darbo diena
Pasak R.Joskaudienės, jeigu darbuotojai sekmadienį nedirba – 2026 m. vasario 13 d. trumpinti neprivaloma.
Ką sako Valstybinė darbo inspekcija (VDI)?
VDI aiškiai nurodo, kad trumpinimas taikomas tik realiai dirbamai šventės išvakarių dienai.
„Jeigu pagal grafiką darbuotojas šventės išvakarėse nedirba – darbo norma nemažinama. Jeigu dėl objektyvių priežasčių darbo laiko sutrumpinti negalima, ta papildoma valanda laikoma viršvalandiniu darbu ir turi būti apmokama atitinkamu tarifu“, – teigė R.Joskaudienė.
Tai, pasak teisininkės, reiškia, kad darbdavys negali „formaliai“ ignoruoti trumpinimo tais atvejais, kai išvakarės yra darbo diena. Tačiau kai išvakarės – poilsio diena, trumpinimo pareigos nėra.
O jeigu darbdavys visgi trumpina?
Vis dėlto, R.Joskaudienė pažymėjo, kad darbdavys turi teisę trumpinti darbo laiką daugiau nei reikalauja įstatymas, trumpinti penktadienį prieš pirmadienio šventę, suteikti papildomą pusdienį ar laisvadienį.
Tačiau, pasak jos, tai jau yra darbdavio diskrecija, o ne įstatyminė pareiga.
Anot advokatės, svarbu tai, kad tokiu atveju atlyginimas taip pat negali būti mažinamas.
Kada trumpinimas privalomas?
Anot R.Joskaudienės, darbo diena trumpinama visada, kai rytoj – šventinė diena, šiandien – darbo diena pagal grafiką.
„Nesvarbu tai: visas ar nevisas etatas, suminė darbo laiko apskaita, nuotolinis darbas, pamaininis grafikas. Jeigu dirbama šventės išvakarėse – dirbama viena valanda trumpiau“, – pabrėžė teisininkė.
Dažniausia klaida praktikoje
Darbuotojai dažnai mano, kad „jeigu po savaitgalio yra šventė – penktadienis trumpinamas.“
Tai, anot teisininkės, nėra teisinga. Darbo kodeksas nekalba apie „paskutinę darbo dieną prieš šventę“. Jis kalba apie šventės išvakares. Tai skirtingi dalykai.
Tad išvada:
- Jei šventė yra pirmadienį – penktadienis automatiškai netrumpinamas.
- Trumpinimas taikomas tik realiai dirbamai šventės išvakarėms.
- Darbdavys gali trumpinti papildomai, bet neprivalo.
- Jei išvakarės yra darbo diena – trumpinimas privalomas ir turi būti apmokėtas.
