Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Dėl nuvertėjusios Rytų šalių valiutos Lietuvos eksportas ėmė kristi

Medininkuose – vilkikų eilės
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Vilkikai
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Statistikos departamento duomenimis, 2014 m. sausį–vasarį, palyginti su atitinkamų 2013 m. laikotarpiu, prekių eksportas sumažėjo 9,6 proc., importas – 9,9 proc. Ar galima teigti, kad iš krizės duobės Lietuvos ekonomiką ištraukusi užsienio prekyba priėjo liepto galą?

Sausa statistika atrodo neguodžiančiai, mat metinis eksporto kritimas užfiksuotas penktą mėnesį iš eilės. Kita vertus, šį riedėjimą nuokalnėn lėmė iš esmės vienos prekių grupės –naftos produktų, kuriuos gamina "Orlen Lietuva", nuosmukis. Pastaroji įmonė nuo 2013 m. vidurio susiduria su paaštrėjusia konkurencija Europos naftos produktų rinkoje ir dėl susitraukusių maržų apkarpė gamybą. 2014 m. sausį–vasarį naftos produktų eksportas smuktelėjo 41,7 proc., tuo tarpu be šių produktų padidėjo 3,0 proc. Vis dėlto nurašyti naftos produktų eksporto į praradimus negalima, stebint įmonės politiką pardavimus nukreipti į motininės bendrovės šalį – Lenkiją.

Nebeperka naudotų mašinų

Šių metų sausį–vasarį sparčiausiai augo mašinų ir įrengimų (20,2 proc. metinis prieaugis), baldų (13,9 proc.), medienos ir popieriaus (13,1 proc.) eksportas, o labiausiai smuko, be naftos produktų, – transporto priemonių (20,6 proc.) ir chemijos pramonės produktų (8,8 proc.) pardavimai užsienyje.

Kovo mėnesį aukštyn pasukusios pasaulinės trąšų kainos žadina atsitiesimo viltį chemijos produktų eksportui, kuris praėjusiais metais nukentėjo dėl prastos situacijos užsienio rinkose.

Kelintas mėnuo iš eilės traukiasi transporto priemonių pardavimai – nuvertėjus Rytų šalių, visų pirma, Kazachstano, valiutoms, sumažėjo naudotų automobilių pirkėjų iš šių valstybių.

Maisto produktų eksportui sudėtinga išspausti įspūdingesnį augimo tempą po javų eksporto šuolio praėjusiais metais, pesimistiškai nuteikia ir mėsininkų problemos dėl kiaulių maro protrūkio.

Kaip matyti iš statistinių duomenų, su didžiausiais iššūkiais susiduria kelios prekių grupės, sudarančios maždaug pusę viso eksporto. Kita pusė tęsia kelią aukštyn, tad šiuo metu sunkiai besiverčiančios ir augančios eksporto dalies santykis yra panašus – 50 : 50.

Be to, atsirandančios problemos pirmiausiai priskirtinos force majeure priežastims, t. y., tokioms, kurioms Lietuvos verslininkai neturi jokios įtakos. Nėra ryškių indikacijų, jog Lietuvos eksporto konkurencingumas prastėtų dėl vidinių šalies priežasčių. Antai ketvirtąjį 2013 m. ketvirtį realiosios darbo sąnaudos produkcijos vienetui per metus ūgtelėjo 2,4 proc., tačiau tebebuvo 12,3 proc. mažesnės negu 2009 m. pradžioje. Kitas dalykas – masyvus Rytų šalių valiutų nuvertėjimas, kuris lemia lietuviškų prekių patrauklumo sumažėjimą tenykščių konkurentų gaminių atžvilgiu.

Sankcijos skaudėtų pačiai Lietuvai

Apskritai paėmus, Rusijos ir kitų Rytų šalių perspektyvos šiemet yra vienas didžiausių rizikos veiksnių Lietuvos eksporto plėtrai. Lietuvos eksportas į Rusiją, Baltarusiją ir Ukrainą 2013 m. sudarė 28,5 proc. viso eksporto, o visoms šioms šalims šiemet lemta susiremti su ūkio sąstingiu ar net nuosmukiu.

Atvirkščiai, euro zonos ekonomika tvirtėja, tad 2014 m. tikėtinas intensyvesnis eksporto didėjimas į Vakarų valstybes negu į Rytus, kur eksporto augimą stabdys ir paklausos trūkumas, ir nepalankios prekybos sąlygos.

Didelė pervežamų prekių dalis eksporte į Rytus lemia, jog eksporto lėtėjimo atveju nukentėtų ne tik prekių gamintojai, bet ir transporto sektorius, skelbia SEB bankas. Jei būtų įvestos sankcijos prekybiniuose santykiuose su Rusija, skaudesnis Lietuvai būtų importo negu eksporto ribojimas.

Vien bendrovių "Orlen Lietuva" ir "Achema", kurios itin smarkiai priklauso nuo iš Rusijos perkamų žaliavų, eksporto dalis 2013 m. (25,5 proc.) viršijo visus pardavimus Rusijoje. Įdomu pastebėti, kad 2014 m. pradžioje sumažėjus Orlen Lietuva produkcijos eksportui, veikiai pasikeitė ir importo pagal šalis struktūra. Jei 2013 m. Lietuvos importo iš Rusijos dalis buvo 29,3 proc., tai 2014 m. sausį–vasarį – jau tik 22,7 proc.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką