Dabar populiaru
Publikuota: 2020 balandžio 10d. 14:41

Dėl vėluojančios pagalbos verslui Lietuvoje kasdien prarandama 2000 darbo vietų

Pinigai
Luko Balandžio / 15min nuotr. / Pinigai

Pandemijos ir ekonominės krizės metu susibūrusi ekonomistų ir ekspertų grupė įspėja, kad palyginus su kitomis Europos šalimis Lietuva vėluoja suteikti pagalbą verslui, įvairios priemonės užstrigę biurokratijos liūnuose, tad kiekviena uždelsta diena Lietuvai kainuoja beveik 2000 prarastų darbo vietų.

„Stebėjome, kad greitai suvaldė valstybė koronaviruso pandemiją, tačiau labai lėtai imasi veiksmų užkirsti kelią kitai krizei – darbo vietų praradimui“, – spaudos konferencijoje teigė krizės metu susibūrusios Pandemijos ekonomikos grupės narys, komunikacijos ekspertas Mykolas Katkus.

Valdo Kopūsto / 15min nuotr./15min studijoje – viešųjų ryšių ekspertas Mykolas Katkus
Valdo Kopūsto / 15min nuotr./15min studijoje – viešųjų ryšių ekspertas Mykolas Katkus

Viešojo administravimo ekspertas Klaudijus Maniokas taip pat pritarė, kad Lietuva išmoko tik dalį pamokų iš praėjusios krizės, o teisingi pirmieji veiksmai skatinti verslą užstrigo biurokratinėse procedūrose.

Tuo tarpu tarptautinis ekonomistas Paulius Kunčinas pabrėžia, kad įmonės lėšų turi vidutiniškai dviem mėnesiams, tad po 2-3 savaičių nežinios turi priimti sprendimą, ar atleisti darbuotojus.

Lietuva atsilieka

Tad ekspertai kritikuoja, kad Lietuva per lėtai reaguoja į ekonominę krizę, o ir pasirinktos priemonės per mažos apimties ir ne visai tinkamos gelbėti verslą.

„Šiuo metu Lietuvos ekonominio atsako dydis ir ypač greitis stipriai nusileidžia Europos šalims – ir tai gali lemti ilgesnes ir gilesnes krizės pasekmes“, – mano ekonomistas.

P.Kunčinas tvirtina, kad šiuo metu Lietuva praranda per dieną apie 2 tūkst. darbo vietų ir prognozuoja, kad kreivė kils į viršų.

Asm. archyvo nuotr./Paulius Kunčinas
Asm. archyvo nuotr./Paulius Kunčinas

„Po savaitės ji gali kilti du tris kartus. Nes kritinis momentas, lūžio taškas, kai verslui reikia priimti sprendimą. Kasoje baigėsi pinigai, mes visi taupome savo lėšas, nežinome, kiek tai tęsis. Jei neateina nauji pinigai, priimama sprendimas atleisti – tai kelių dienų klausimas“, – pabrėžė ekonomistas.

Jis modeliuoja, kad jei neišsaugosime darbo vietų, tai mokesčių sistemoje atsiras skylė – 14,4 mln. eurų skylė per metus, 43 mln. eurų – per trejus.

Ekonomistas kaip pavyzdį pateikė Vokietiją, kuri geriausiai tvarkosi su ekonomine krize ir naudojasi jau prieš dešimtmetį sukurtomis priemonės – pavyzdžiui, sukurta prastovų sistema, kur darbo užmokesčio kompensaciją galima gauti per 24 valandas.

Greitas reagavimas atsispindi konkrečiuose skaičiuose.

„Vokietijoje nedarbas išaugo tūkstančiu, Ispanijoje, kur nebuvo paleista greita sistema – 340 tūkst. naujų bedarbių. Tai geriausia pamoka, kad reikia reaguoti greitai“, – įspėja P.Kunčinas.

JAV – armija bedarbių

Optimizmo neįpučia ir tendencijos kitose šalyse. P.Kunčino nuomone, nors stebint kaip Europos šalys kovoja su pandemija ateina pasitikėjimas, kad įveiksime sveikatos krizę, nes susirgimų kreivė plokštėja, atsiranda daugiau pajėgumų ligoninėse, dabar didžiausia nežinomybė, kas vyksta pasaulio ekonomikoje. Pirmieji signalai bauginantys.

„JAV rekordinis skaičius darbo biržoje 16 mln. – 10 proc. visų dirbčančių, kas neįtikėtinai daug ir net karo laikais tiek nebuvo. Ir tai vyksta ne mėnesiais, o dienomis. Naivu tikėjimas, kad galima atkartoti Kinijos eksperimentą, kur gali išjungti ekonomiką ir vėl įjungti. Padaryti vadinamą V raidę – nukritai ir atsigavai, darosi neįmanoma“, – įsitikinęs ekonomistas.

Tad ekonomistai įspėja, kad šiuo metu svarbiausia – greitis.

„ Laiko turime labai mažai gaivinti ekonomiką, dabar vyksta labai didelis darbo vietų praradimas – ne savaitėmis, mėnesiais, o dienomis, Tai neveikimo, stovėjimo, svarstymo, mąstymo, kaip geriau padaryti kaina – neturime tokios prabangos. Turime veikti, paskui suvesime sąskaitas. Šitoje stichinės nelaimės situacijoje vienintelė valstybė turi instrumentus veikti visų vardu ir turi maksimaliai prisiimti gelbėjimą ir šiandien veikti, o ne laukti“, – tvirtino P.Kunčinas.

Priemonių per mažai

Privataus kapitalo fondų valdytojo „BaltCap“ vadovaujantis partneris Simonas Gustainis pasigenda priemonių įvairovės – ypatingai likvidumo suteikimo įmonėms.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Simonas Gustainis
Luko Balandžio / 15min nuotr./Simonas Gustainis

„Ką matome pažiūrėję į instrumentus, kad jie iš ES paramos skirstymo eros, kai tos priemonės nukreiptos į rizikos pasidalinimą, o ne likvidumo tiekimą į rinką. Didžioji bėda, kad įmonės tarpusavyje nustojo atsiskaitinėti“, – pabrėžia S.Gustainis.

Grupės ekonomistų skaičiavimais, Lietuvos ekonomikos skatinimo priemonių paketas sudaro 5 proc. BVP, tačiau tiesioginės greito poveikio priemonės sudaro tik apie 2 proc. Be to, skatinimo paketo dalis tenkanti verslui yra mažesnė nei kitose.

Ekonomistų nuomone, kompensacijos už prastovas neveikia, mokesčių atidėjimai tik nutolina pradingusios paklausos problemą, garantijos už paskolas nutaikytos į esamų portfelių stiprinimą.

Siūlo didinti valstybės išlaidas

Viena didžiausių ekonomistų minėtų problemų – nenumatyta jokios rimtos valstybės paklausos stimuliavimo programos.

S.Gustainio nuomone, didžiausią poveikį duotų valstybės pirkimai, dotacijas už negautas pajamas.

Didinti valstybės išlaidas ragino ir viešojo administravimo ekspertas Klaudijus Maniokas.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Klaudijus Maniokas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Klaudijus Maniokas

„Ambicija turėtų būti visiškai kitokia – Vyriausybė turėtų siekti 10 kartų paspartinti struktūrinių fondų investavimo greitį, supaprastinti viešuosius pirkimus, perskirstyti valstybės investicijas ten, kur generuotų paklausą“, – įspėja ekspertas.

Ekonomistų nuomone, būtini valstybiniai ir savivaldybių viešieji pirkimai iki 700 mln. eurų per mėnesį.

"Praėjusią krizę valstybei užteko užtikrinti įmonių likvidumą ir sektoriai patys galėjo pakilti. Dabar to neužtenka valstybė turi tapti ne tik skolintoju, bet ir pirkėju. Paleiskime visus projektus, kurie paruošti, mes negalime siekti visiškos tobulybės, svarbiausia įveikti neveikimo stadiją, kad verslas gautų signalą, kad ekonomika važiuos ir nereikia kapituliuoti", - sakė P.Kunčinas.

Į Pandemijos ekonomikos grupę susibūrę ekonomistai taip pat ragino Vyriausybę skolintis pinigų rinkose, kol ši galimybė dar neužsivėrė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Ypatingos

06:47
17:02

Metas rinktis

Atradimai virtuvėje

Video

22:58
25:27
15:09

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką