TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą

Dėl Visagino AE stresuojantys latviai norėtų iki 20 proc. naujosios jėgainės akcijų

Aris Žiguris
„Latvenergo“ generalinis direktorius Aris Žigurs
Šaltinis: 15min
0
A A

Latvija iš naujosios Visagino atominės elektrinės (VAE) norėtų ne daugiau kaip 275 MW, arba iki 20 proc. naujosios branduolinės jėgainės akcijų, žurnalistams Latvijoje pareiškė Latvijos valstybinės elektros tiekimo bendrovės „Latvenergo“generalinis direktorius Aris Žiguris. Latviai pabrėžia, kad Lietuva energetiškai yra silpniausia Baltijos valstybė, todėl VAE projektas vertinamas teigiamai, tačiau Lietuvos skubėjimas kuo greičiau susitarti dėl galutinių projekto nuostatų mūsų kaimynus nervina.

„Galiu pasakyti, kad mes išsiuntėme neįpareigojantį pasiūlymą „Visagino atominei elektrinei“ dėl 275 megavatų. Taigi mes norėtume ne daugiau kaip 20 proc. akcijų“, – žurnalistams teigė Aris Žiguris.

VAE planuojama galia – 1350 MW. Estijos premjeras Andrus Ansipas prieš mėnesį vykusiame Baltijos premjerų susitikime pareiškė, kad Estija pretenduoja į 300 MW. Lietuva pagal įstatymus yra įsipareigojusi turėti 34 proc. VAE akcijų – apie 460 MW. Vadinasi, Lenkija, apsigalvojusi dėl dalyvavimo VAE, dar galėtų gauti per 300 MW elektros energijos.

Lietuva skuba

15min.lt A.Žiguris aiškino, kad VAE projektas plėtojamas skubotai.

„Mums reikia daugiau laiko diskusijoms. Lietuviai vis skelbia kažkokius terminus. Pirmiausia jie paskelbė, kad derybos dėl koncesijos sutarties bus baigtos iki 2011 metų pabaigos, naujas terminas buvo šių metų kovo pabaiga. Dabar išgirdome apie dar vieną laiką – birželio 28 dieną. Projekto dalyviams tai kelią stresą. Pavyzdžiui, su projektu dirba 15–20 latvių, jie visą laiką keliauja tai į Vilnių, tai į Londoną ar Japoniją. Jiems dirbti labai sunku, mums laiko trūkumas kelia stresą“, – kalbėjo „Latvenergo“ generalinis direktorius.

Paklaustas, kiek dar laiko reikėtų deryboms dėl projekto, A.Žiguris detalizuoti atsisakė: „Aš tikiuosi geriausio“.

Anot jo, projektas turėtų būti sėkmingas. Net jei ir bus pastatytos atominės jėgainės Kaliningrade ir Baltarusijoje, VAE gaminama elektra esą bus konkurencinga.

„Mes turime labai stiprias jungtis – Lietuvos su Švedijos, dvi Estijos jungtys su Suomija. Tai reiškia, kad atominės jėgainės, jei jos ir visos bus pastatytos, turės konkuruoti didžiulėje rinkoje. Baltijos rinka yra labai maža – iš viso per metus suvartojama tik 25 teravatvalandės elektros energijos, bet Skandinavijai reikia 400 teravatvalandžių energijos per metus, tai gi mes būsime tik maža Skandinavijos rinkos dalis. Be to, jie yra sujungti su Vokietija, kuri paskelbė, kad uždarys visus branduolinius reaktorius. Jei taip iš tiesų atsitiks, elektra iš Skandinavijos keliaus į Vokietiją“, – kalbėjo A.Žiguris.

Lietuvos ir Švedijos bei Lietuvos ir Lenkijos elektros jungtys, planuojama, pradės veikti jau 2015 metų pabaigoje.

Kol kas skaičiuojama, kad VAE galėtų kainuoti apie 17 mlrd. Lt. A.Žigurio teigimu, Lenkijos dalyvavimas projekte visiems jo dalyviams suteiktų komforto, nes Baltijos valstybių ekonomikos yra labai mažos ir netikėtas finansines valstybių problemas statybos laikotarpiu būtų lengviau spręsti, jei dalyvautų ir Lenkija.

Laukia Lenkijos malonės

Jurgitos Lapienytės nuotr./„Latvenergo“ pardavimų plėtros skyriaus vadovas Gatis Junghans
Jurgitos Lapienytės nuotr./„Latvenergo“ pardavimų plėtros skyriaus vadovas Gatis Junghans

„Latvenergo“ pardavimų skyriaus plėtros vadovas Gatis Junghanis 15min.lt teigė, kad, nors projektas ir yra atviras visiems norintiems investuoti, kol kas be Latvijos, Estijos, Lietuvos ir strateginio investuotojo paraiškų investuoti į VAE nėra gauta.

Gatis Junghanis sakė, kad gandai, neva Lenkija pasitraukė iš projekto dėl per mažos galios, nėra pagrįsti.

Gali būti, kad Lenkija pati planuoja statyti branduolinių reaktorių, todėl ir sustabdė savo dalyvavimą VAE.

„Tikrą tiesą visuomet sunku išsiaiškinti. Vienas galimų paaiškinimų – jie patys planuoja statyti branduolinę jėgainę. Gali būti, kad statytojas yra tas pats, kaip ir Visagino branduolinės jėgainės atveju („Hitachi“ – 15min.lt). Manau, kad Visagino projektas yra pakankamai didelis, ir Lenkijai siūloma dalis yra pakankamai didelė. Manau, projekto galingumas tikrai nebuvo kritinis argumentas atsisakant dalyvauti projekte“, – sakė Gatis Junghanis.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Temos: 2 Energetika Latviai

Dakaras 2018

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką