Priėmus pakeitimus, dauguma nuostatų turėtų įsigalioti tik po metų, tačiau ruoštis reikėtų pradėti jau dabar – būtina turėti veiksmų planą ir tinkamai pasirengti jo įgyvendinimui savo veikloje, sako Andrius Ankštutis, advokatų kontoros „Cobalt“ vyresnysis teisininkas.
Kokie konkretūs pokyčiai laukia ir į ką reikėtų atkreipti dėmesį nedelsiant?
„Dabar galiojantis vartojimo kredito įstatymas jau yra bent keliais aspektais griežtesnis lyginant su pirmąja vartojimo kredito direktyva. Be to, Lietuvoje ir toliau galios detalus ir, vartojimo kredito davėjų požiūriu, griežtas Lietuvos banko reguliavimas dėl kredito gavėjų mokumo vertinimo, vartojimo kredito reklamos ir visos jo veiklos praktikos.
Jau kurį laiką vadinamosios antros vartojimo kredito direktyvos naujovės buvo žinomos ir aptarinėjamos, tačiau priėmus įstatymą, tai įgautų realų pavidalą, kaip viena ar kita nuostata įgyvendinama Lietuvos kontekste ir ką konkrečiai tai reikš verslui bei vartotojams“, – sako A.Ankštutis.
Praplečiama įstatymo taikymo sritis
Pirmiausia keičiasi įstatymo taikymo sritis. Ji žymiai praplečiama, todėl tam tikriems paslaugų teikėjams, teks atsiversti įstatymą ir įsivertinti, ar jų veiklos modelis nepatenka po reguliavimo sritimi, pažymi COBALT vyresnysis teisininkas:
„Vienas iš svarbesnių pakeitimų – naujasis įstatymas nebus taikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, jei vartojimo sutartyje nenustatyta pareiga arba teisė įsigyti sutarties objekto. Šiuo metu galiojantis reguliavimas numato, kad įstatymas pastaruoju atveju netaikomas. Tad pagal naująją tvarką net ir tuo atveju, kai pagal nuomos ar išperkamosios nuomos sutartį numatyta tik teisė, o ne pareiga, įsigyti daiktą, įstatymas būtų taikomas.
Įstatymas panaikina išimtis sąskaitos kreditavimo sutartims, kai kreditas grąžinamas per vieną mėnesį. Taip pat nebebus išlygų, jei kredito davėjas, kurio pagrindinė veikla nėra finansinių paslaugų teikimas, suteikia vartojimo kreditą be palūkanų ir kitų mokesčių prekėms, kurios yra būtinos norint naudotis kredito davėjo teikiamomis paslaugomis, įsigyti. Toks pokytis palies nemažą dalį paslaugų teikėjų. Pavyzdžiui, telekomunikacijų paslaugų, kurie vartotojams sudarydavo sąlygas išsimokėti mobiliuosius telefonus, ar kitą įrangą.“
Vis dėlto, įstatyme įtvirtinama nauja išimtis atidėtiesiems mokėjimams už prekes ir paslaugas be palūkanų ar kitų mokesčių. Prekybininkams naudojantis šia išimtimi iš vartotojų gali būti reikalaujami tik riboti mokesčiai už pavėluotus mokėjimus, pavyzdžiui, delspinigiai. Tokiu atveju vartotojas atsiskaityti turi per 50 dienų nuo prekės pristatymo ar paslaugos suteikimo, vykdydamas mokėjimus tiesiogiai prekių pardavėjui ar paslaugos teikėjui. Tai reiškia, jog trečiasis asmuo – finansuotojas – nedalyvauja.
Kredito reklamos reikalavimai
Su vartojimo kredito reklama susiję pakeitimai į įstatymo lygį perkelia jau anksčiau Lietuvos banko nustatytus ir taikytus standartus. Vienas iš konkrečių reikalavimų – reklamoje turės būti aiškiai pateikiamas įspėjimas: „Dėmesio! Skolinimas kainuoja“. Toks detalumas įstatyme yra neįprastas dalykas, sako A.Ankštutis.
„Įstatymas taip pat numato, kad vartojimo kredito reklamoje draudžiama teigti ar sudaryti įspūdį, kad vartojimo kreditas pagerins jo gavėjo finansinę padėtį. Taip pat neleidžiama akcentuoti, kad turimi neįvykdyti įsipareigojimai neturi reikšmės vertinant naują paraišką ar sakyti, jog kreditas yra taupymo alternatyva bei būdas padidinti finansinius išteklius ar gyvenimo lygį“, – apie pokyčius kalba teisininkas.
Vartojimo kredito reklama draudžiama visose nepilnamečiams skirtose ar jų lankomose erdvėse ir priemonėse.
Skaidrumo ir standartinės informacijos pasikeitimai
Įstatyme nustatomi nauji standartinės ikisutartinės informacijos pateikimo kokybiniai reikalavimai, aiškiai atskiriant svarbiausias detales, kurias turi žinoti vartotojas.
„Pavyzdžiui, palūkanų normą, kredito sumą, bendros kredito kainos normą, bendrą mokamą sumą, terminus. Šios detalės visais atvejais turi būti pateikiamos pirmame formos puslapyje, – teigia A.Ankštutis. – Taip pat turi būti nurodoma ir papildoma informacija. Tai gali būti detalės apie įmokas ir jų mokėjimo tvarką, teisę atsisakyti vartojimo kredito sutarties, kredito grąžinimo anksčiau nustatyto termino sąlygas ir teisę į kompensaciją ir kita informacija. Jei nėra techninių galimybių ją pateikti pirmame puslapyje, galima detalizuota antrame.“
Konsultacijos susiduriantiems su sunkumais
Viena iš naujovių, pasak teisininko, yra pareiga vartojimo kredito davėjams užtikrinti, kad gavėjams, patiriantiems ar galintiems patirti finansinių sunkumų vykdant įsipareigojimus, būtų prieinamos konsultavimo skolos klausimais paslaugos, už kurias būtų taikomi tik nedideli mokesčiai.
„Vartojimo kreditą suteikianti įmonė, esant poreikiui, turi pasiūlyti lengvai pasiekiamą konsultavimo paslaugų teikėją. Taip pat kredito davėjai įpareigojami turėti ankstyvo finansinių sunkumų nustatymo procesus. Nemaža dalis įmonių, teikiančių vartojimo kreditus, jau turi įsidiegę tokius procesus, tačiau dabar tai taps įstatyme numatyta pareiga“, – sako A.Ankštutis.
