Dabar populiaru
Publikuota: 2020 vasario 11d. 11:37

Skyrius rajonuose uždarinėjantys bankai baksnoja į demografijos skaičius

Valiutos keitimas
123RF.com nuotr. / Valiutos keitimas

Šiuo metu Lietuvoje yra apie 5 tūkst. vietų, kur galima išsigryninti pinigus, tačiau bankų skyrių mažėja jau kelerius metus. Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas Mantas Zalatorius sako, kad labai didelę įtaką tam daro demografija. „Jeigu nebus žmonių, nebus ir paslaugų“, – akcentavo M.Zalatorius. LBA atstovų teigimu, ateitis – tai skaitmeninės paslaugos, o gyventojai į banko skyrius ateis dėl kitų priežasčių – pasitarti.

„Surinkome duomenis iš visų mūsų narių: tiek Lietuvoje veikiančių bankų, tiek Lietuvoje veikiančių kredito unijų, ir ištyrėme, kaip atrodo skyrių tinklas, kaip atrodo vietų, kur galima išsiimti pinigus, tinklas per bankomatus, bankų skyrius ir jų partnerių tinklą ir taipogi kaip atrodo vietos, į kurias galima įnešti pinigus“, – antradienį spaudos konferencijoje pristatydamas interaktyvų bankų paslaugų prieinamumo žemėlapį sakė Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas Mantas Zalatorius.

Arno Strumilos / 15min nuotr./Mantas Zalatorius
Arno Strumilos / 15min nuotr./Mantas Zalatorius

Žemėlapį galima rasti ČIA.

Jis teigė, kad sukurtas žemėlapis parodė dvi pagrindines tendencijas.

„Mūsų šalį, kaip ir daugelį kitų Europos valstybių, veikia dvi labai didelės jėgos. Tai skaitmenizacija ir demografija, kuri daro įtaką visų paslaugų tiekimui“, – kalbėjo M.Zalatorius.

Lietuvoje apie 5 tūkst. vietų, kur galima išsiimti grynųjų

Lietuvos bankų asociacijos analizės vadovas Vilius Tamkvaitis kalbėjo, kad Lietuvoje yra 1138 LBA narių valdomų vietų, kur galima išsiimti grynųjų pinigų. Daugiausiai tai bankomatai, mažiau banko skyrių.

„Visgi mūsų asociacijos nariai nėra vieninteliai rinkos dalyviai, kurie teikia tokią paslaugą (...) Viso Lietuvoje yra beveik 5 tūkst. vietų, kur galima išsiimti grynųjų pinigų iš savo banko sąskaitos“, – sakė V.Tamkvaitis.

Jo teigimu, Lietuvoje yra 602 vietos, kur galima įnešti grynuosius pinigus.

„Pastebime tendenciją, kad daugėja automatizuotų vietų, kur galima įnešti pinigus, konkrečiai tai yra bankomatai, kuriuose galima ne tik išsiimti pinigus, bet ir įnešti pinigus. Šios vietos populiarėja“, – sakė V.Tamkvaitis.

M.Zalatorius pastebi, kad grynųjų pinigų įnešimo paslaugą dažniau naudoja įmonės nei gyventojai.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Grynieji eurai
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Grynieji eurai

Bankų skyrių nėra Neringos ir Rietavo savivaldybėse

V.Tamkvaitis sakė, kad Lietuvoje yra 302 vietos, kur galima apsilankyti banko skyriuje. Kalbėdamas apie Lietuvą jis išskyrė ir konkrečius regionus.

„Lietuvoje yra vos dvi savivaldybės, kuriose nėra banko arba kredito unijos skyrių. Tai Neringos ir Rietavo savivaldybės“, – vardijo V.Tamkvaitis.

Kaip jis aiškino, Neringos savivaldybė yra išskirtinė. Joje gyvena apie 3 tūkst. gyventojų, todėl retai kyla poreikis, pavyzdžiui, atidaryti banko sąskaitą.

Rietavo rajono savivaldybėje gyvena kiek daugiau nei 7 tūkst. žmonių. Iš jų dirba apie 1,6 tūkst. Artimiausias banko skyrius yra Plungėje (iki jo nuvykti automobiliu užtruks 23 min.).

„Ši savivaldybė tiesiog yra labai maža, yra didesni centrai aplinkui, dėl to šioje savivaldybėje nėra banko skyriaus“, – kalbėjo V.Tamkvaitis.

Jo teigimu, regionai ateityje augti neturėtų.

„Analizė rodo, kad regionai tikrai neturėtų augti. Nebent įvyks kažkas tokio, ko mes negalime prognozuoti šiai dienai. Kalbant apie blogiausius pavyzdžius, kai kurie regionai per artimiausius 10 m. gali sumažėti nuo 17 iki 20 procentinių punktų gyventojų prasme“, – teigė V.Tamkvaitis.

Kai kurie regionai per artimiausius 10 m. gali sumažėti nuo 17 iki 20 procentinių punktų gyventojų prasme, – teigė V.Tamkvaitis.

Besinaudojančių interneto banku daugės

Lietuvos bankų asociacijos analizės vadovas kalbėjo apie analizę, kuria buvo siekta sužinoti, kada klientams reikia apsilankyti banko skyriuje.

„Tipinėmis situacijomis reikia apsilankyti 3 kartus. Pradedant santykius su banku, identifikuojantis, nutraukiant santykius“, – sakė V.Tamkvaitis.

LBN atliktos analizės duomenimis, 78 proc. respondentų banko skyriuje lankosi rečiau nei 3 kartus per metus.

Jo teigimu, situacijų, kai reikės apsilankyti banko skyriuje, ateityje tik mažės. Dažniausiai ten gyventojai ateis pasitarti, pasikonsultuoti.

„Remiantis mūsų prognozėmis, 2030 m. didžioji dalis gyventojų naudosis interneto banku“, – sakė V.Tamkvaitis.

Remiantis mūsų prognozėmis, 2030 m. didžioji dalis gyventojų naudosis interneto banku, – sakė V.Tamkvaitis.

Regionai ateityje mažės?

Vilniaus universiteto geografas, socialinės geografijos ir demografijos ekspertas doc. dr. Rolandas Tučas kalbėjo, kad sparčiausiai gyventojų skaičius mažėjo periferinėse Lietuvos savivaldybėse, Šiaurės ir Šiaurės rytų Lietuvoje bei Žemaitijos dalyje.

Tuo metu labiausiai gyventojų skaičius auga Vilnių, Kauną ir Klaipėdą supančiose „žiedinėse“ rajonų, taip pat Vilniaus m., Neringos ir Palangos savivaldybėse.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Rolandas Tučas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Rolandas Tučas

Didžiuosiuose miestuose įsikūrę daugiau jaunesnio amžiaus gyventojai, o mažesniuose miesteliuose, kaimuose daugiau gyvena vyresnio amžiaus žmonės.

Į Lietuvą imigruoja daugiausiai vyrai. Dažniausiai jie atvyksta į šalies didmiesčius aplenkdami kaimus, mažesnius miestelius.

„Demografinis atotrūkis tarp skirtingų Lietuvos regionų turi tendenciją ir toliau augti“, – apibendrino ekspertas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Interviu

Ypatingos

02:14
08:43

Metas rinktis

Atradimai virtuvėje

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką