15min be reklamos
Publikuota 2022 10 07, 09:00 Atnaujinta 2022 10 07, 14:10

Didėjant pasaulinės recesijos rizikai, TVF vadovė ragina imtis veiksmų

Dėl pasaulio ekonomikos vis patiriamų sukrėtimų didėjant pasaulinės recesijos rizikai, Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Kristalina Georgieva ketvirtadienį paragino politikos formuotojus imtis koordinuotų veiksmų, kad būtų išvengta „pavojingos „naujosios normos“ atsiradimo.
Tarptautinis valiutos fondas
Tarptautinis valiutos fondas / AFP/„Scanpix“ nuotr.

Itin svarbu „stabilizuoti pasaulio ekonomiką sprendžiant labiausiai neatidėliotinas užduotis“, tarp kurių yra ir kova su infliacija, pareiškė ji, sakydama kalbą Džordžtauno universitete.

Politikos formuotojams reikia veikti kartu, kad „šis padidėjusio trapumo laikotarpis netaptų pavojinga „naująja norma“, pažymėjo K.Georgieva.

Šis procesas gali būti skausmingas, įspėjo Fondo vadovė. Anot jos, jeigu centriniai bankai, siekiantys sumažinti kainų spaudimą, veiks pernelyg agresyviai, tai gali išprovokuoti „ilgą“ ekonomikos nuosmukį.

„Prastėjant pasaulio ekonomikos augimo perspektyvoms..., didėja recesijos rizika“, – pareiškė K.Georgieva ir pridūrė, kad Fondas planuoja vėl pabloginti pasaulio ūkio plėtros 2023 metais prognozę.

Savo naujausias prognozes Fondas paskelbs kitą savaitę, kai į pirmąjį nuo 2019 metų visiškai tiesioginį Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir Pasaulio banko susitikimą Vašingtone susirinks daugiau kaip 180 pasaulio šalių finansų ministrai ir centrinių bankų vadovai.

Pasak Fondo vadovės, trečdalis šalių greičiausiai išgyvens mažiausiai du ekonomikos smukimo ketvirčius ir „net jei augimas bus teigiamas, jis vis vien jausis kaip recesija“, nes pajamos nespės vytis infliacijos.

Liepą fondas sumažino pasaulio ūkio augimo šiais metais prognozę iki 3,2 proc., o kitų metų prognozę – iki 2,9 procento. Prognozės buvo pablogintos trečią kartą iš eilės.

„Sukrėtimas po sukrėtimo“

Susitikimas įvyks tuo metu, kai pasaulio ekonomika išgyvena sunkius laikus: nors pandemija didžiąja dalimi yra suvaldyta, dabar pasauliui kelia grėsmę sparčiai kylanti infliacija ir didėjančios palūkanų normos, galinčios nuslopinti atsigavimą.

„Per mažiau nei trejus metus išgyvenome vieną sukrėtimą po kito“, – pažymėjo K.Georgieva.

Pasauliniai pasiūlos sutrikimai jau kėlė problemų, kai, ekonomikai pradėjus tiestis po pandemijos išprovokuoto sulėtėjimo, smarkiai padidėjo paklausa, pakursčiusi infliaciją visame pasaulyje. Po Rusijos invazijos į Ukrainą, kurią K.Georgieva pavadino „beprasmiu karu“, su pasiūla susijusi įtampa dar padidėjo, paskatinusi spartų energijos ir maistų kainų kilimą.

Paaiškėjo, kad „infliacija toli gražu nėra laikinas reiškinys“ ir vienas pagrindinių politikos formuotojų uždavinių yra imtis veiksmų, kol didelės kainos dar nėra galutinai įsigalėjusios, pareiškė TVF vadovė ir įspėjo, kad „netinkamų politikos žingsnių kaina gali būti milžiniška“.

„Jeigu pinigų politika bus sugriežtinta nepakankamai“, infliacija gali įsitvirtinti aukštuose lygiuose, tačiau jei politika bus griežtinama „per daug ir per greitai ir tai bus tuo pat metu daroma įvairiose šalyse, tai daugelyje ūkių gali išprovokuoti ilgą recesiją“, – pabrėžė ji.

Vis dėlto, nepaisant rizikos, centriniams bankams reikia toliau „ryžtingai veikti“.

„Tai nėra lengva ir tai artimuoju laikotarpiu nebus neskausminga, – įspėjo Fondo vadovė. – Tačiau svarbiausia yra išvengti kur kas didesnio ir labiau ilgalaikio mūsų visų skausmo vėliau.“

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką