Grynųjų pinigų kiekis apyvartoje per pirmąsias dvi liepos savaites išaugo 513 mlrd. rublių (5,75 mlrd. eurų), po to, kai birželį buvo padidėjęs 479 mlrd. rublių (5,37 mlrd. eurų), rodo Rusijos centrinio banko duomenys. Nuo vasario pradžios grynųjų pinigų kiekis apyvartoje išaugo daugiau kaip 2,4 trln. rublių (26,9 mlrd. eurų).
Šis šuolis sutapo su Ukrainos dronų atakų banga, dėl kurios Kremlius ne kartą išjungė mobilųjį internetą didelėje šalies dalyje. Dėl to daugelis žmonių negalėjo atsiskaityti banko kortelėmis. Maskva teigia, kad interneto ribojimai būtini siekiant apsisaugoti nuo atakų.
Taip pat tai vyksta tuo metu, kai ekonominis pesimizmas Rusijoje pasiekė aukščiausią lygį per du dešimtmečius. Neseniai atlikta „Gallup“ apklausa parodė, kad 60 proc. rusų mano, jog ekonominė padėtis šalyje blogėja, o 56 proc. teigė, kad mažėja gyvenimo lygis.
Skolinimasis iš bankų sparčiai auga
Ekonomistų teigimu, nuolat aukšta infliacija, didėjantys mokesčiai ir griežtesnė valdžios finansinių operacijų kontrolė didina neapibrėžtumą ir skatina dalį gyventojų perkelti pinigus už bankų sistemos ribų.
„Iš esmės šalyje susidarė disbalansas tarp į bankus grįžtančių pinigų ir gyventojų išimamų lėšų“, – leidiniui „The Moscow Times“ sakė ekonomistas Igoris Lipsicas.
Masinis grynųjų kaupimas sukėlė rublių likvidumo trūkumą bankuose, todėl Rusijos centrinis bankas buvo priverstas smarkiai padidinti finansavimą bankų sektoriui.
Per pirmąsias tris liepos savaites centrinis bankas per atpirkimo (repo) operacijas bankams suteikė papildomus 2,099 trln. rublių (23,5 mlrd. eurų). Dėl to bendras bankų įsiskolinimas reguliuotojui pasiekė 6,243 trln. rublių (70 mlrd. eurų) – beveik dvigubai daugiau nei praėjusių metų pabaigoje.
„Rusijos bankas mėgina spręsti likvidumo problemą refinansuodamas bankų sistemą, pirmiausia didžiausius bankus“, – „The Moscow Times“ sakė ekonomistas Aleksandras Abramovas.
„Reikšmingos problemos“
A. Abramovas taip pat atkreipė dėmesį į „problemų požymius“ tarpbankinėje rinkoje, kurioje bankai skolina vieni kitiems. Pasak jo, skolinimosi kaštai išlieka didesni už centrinio banko bazinę palūkanų normą, nors reguliuotojas ir didina likvidumo injekcijas.
Padėtį dar labiau apsunkina blogų paskolų augimas. Centrinio banko duomenimis, jų dalis jau viršijo 10 proc.
Pagal Tarptautinio valiutos fondo (TVF) metodiką toks rodiklis signalizuoja apie „reikšmingas problemas“ bankų sistemoje, kurių sprendimas gali užtrukti ilgą laiką, leidiniui „The Moscow Times“ teigė analitikas Maksimilianas Hessas.
