„Siekdami, kad kredito unijoms, kurioms indėlininkai patiki savo pinigus, vadovautų šią sritį puikiai išmanantys asmenys, pakėlėme jų kvalifikacijos ir patirties kartelę. Deja, iki šiol vykusių egzaminų rezultatai patvirtino mūsų abejones, kad kai kurių kredito unijų vadovams ar kandidatams į juos trūksta reikalingų žinių eiti šias pareigas, – sako Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorius Vytautas Valvonis. – Tiesa, ši problema būdinga tik kai kurioms kredito unijoms, o nemaža jų dalis veikia sėkmingai.“
Egzamino užduotis – tai testas, sudarytas iš 50 klausimų. Egzaminas laikomas išlaikytu, jei laikantysis teisingai atsako į 80 % arba daugiau pateiktų klausimų.
Egzamino užduotis – tai testas, sudarytas iš 50 klausimų. Egzaminas laikomas išlaikytu, jei laikantysis teisingai atsako į 80 % arba daugiau pateiktų klausimų. 2013 m. pirmąjį pusmetį laikytų egzaminų statistika atskleidžia, kad geriausias pasiektas egzamino rezultatas – 5 klaidos, blogiausias – 26 klaidos.
Egzamino neišlaikęs asmuo negali eiti kredito unijos vadovo pareigų, tačiau po 6 mėnesių egzaminą galima bandyti perlaikyti.
„Kredito unijų vadovai ar pretendentai į tokias pareigas turi iš tiesų kruopščiai ir atsakingai pasiruošti egzaminams, nuolat – ne tik rengiantis egzaminams – gilintis į šią veiklos sritį reglamentuojančius teisės aktus. Egzamino turinys – tik minimali informacija, kurią turėtų žinoti kredito unijų vadovai“, – pabrėžia V. Valvonis. Anot jo, gerai pasirengusiems vadovams egzaminus išlaikyti nebuvo problema.
Lietuvos banko valdyba pernai pakeitė Leidimo tapti kredito unijos vadovu išdavimo taisykles, nustatydama aukštesnius kvalifikacijos ir patirties reikalavimus kredito unijos vadovams. Nustatyta, kad tais atvejais, kai pretendentas į kredito unijos vadovus neatitinka minimalių nustatytų reikalavimų, jam reikia laikyti egzaminą. Specialų egzaminą privalo laikyti ir tie kredito unijų vadovai, kurių kvalifikacija kelia pagrįstų abejonių.
Aukštesni kredito unijų vadovų kvalifikacijos ir patirties reikalavimai nustatyti atsižvelgiant į tai, kad šalies kredito unijoms už riziką ribojančių ir kitų reikalavimų pažeidimus pritaikoma daug poveikio priemonių, ir tai rodo kai kurių kredito unijų vadovų kompetencijos stoką.
Pagal Kredito unijų įstatymą, kredito unijos vadovų grupei priskiriami stebėtojų tarybos nariai, valdybos nariai, administracijos vadovas, vidaus audito tarnybos vadovas, paskolų komiteto pirmininkas, revizijos komisijos pirmininkas (revizorius).
Šiuo metu Lietuvoje veikia 75 kredito unijos, vienijančios 144 tūkst. narių.
Papildyta 16.11 val. LCKU: Lietuvos bankas diskriminuoja kredito unijas kitų rinkos dalyvių atžvilgiu
Lietuvos centrinė kredito unija tegia, kad nuolat griežtinami reikalavimai kredito unijų veiklai kelia abejonių, ar Lietuvos bankas nesiekia įteisinti nevienodų konkurencinių sąlygų finansų rinkos dalyviams. LCKU pranešė, kad svarsto galimybę kreiptis į Europos kooperatinių bankų asociaciją dėl kredito unijų diskriminavimo Lietuvoje kitų finansų rinkos dalyvių atžvilgiu.
LCKU pranešė, kad svarsto galimybę kreiptis į Europos kooperatinių bankų asociaciją dėl kredito unijų diskriminavimo Lietuvoje kitų finansų rinkos dalyvių atžvilgiu.
„Šiandien Lietuvos banko paskelbti duomenys apie kandidatų į kredito unijų vadovus neišlaikytus egzaminus – dar vienas rinkos prievaizdo mestas akmuo į kredito unijų daržą. Siūlome atkreipti dėmesį į tai, kad unijų vadovų ir kandidatų į vadovų pareigas egzaminavimą pernai įteisinęs Lietuvos bankas analogiškos tvarkos netaiko komercinių bankų vadovų atžvilgiu. Nors bankų vadovams teoriškai keliama dar aukštesnė kvalifikacijos kartelė, tačiau Lietuvos bankas jų neegzaminuoja ir netikrina, ar praktinės žinios atitinka teorinius reikalavimus“, – teigė Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) valdybos pirmininkas Fortunatas Dirginčius.
Pasak F. Dirginčiaus, kai kuriose Vakarų Europos šalyse taip pat vykdomi egzaminai kredito įstaigų vadovams, tačiau šiose šalyse rinkos reguliatorius prisiima ne tik egzaminavimo, bet ir metodologijos pristatymo, nuoseklaus edukacijos vykdymo vaidmenį. Anot LCKU vadovo, žengus vieną žingsnį svarbu žengti ir kitą: LCKU neprieštarauja sustiprintai kredito unijų veiklos kontrolei, tačiau ji turi atitikti proporcingumo principą ir ne slopinti kredito unijų vystymąsi, o skatinti šio sektoriaus augimą.
Anot F. Dirginčiaus, per pastaruosius pusantrų metus Lietuvos bankas praktiškai visą dėmesį sukoncentravo unijų priežiūrai, priimdamas itin daug išskirtinai unijoms taikomų apribojimų. LCKU neprieštarauja griežtinamiems kapitalo ir likvidumo reikalavimams, tačiau kai kuriais atvejais dėl įvestų apribojimų kredito unijos tampa nekonkurencingos rinkoje. Pavyzdžiui, ir bankai, ir kredito unijos vienam skolininkui negali skolinti 25 % kredito įstaigos kapitalo viršijančios sumos, tačiau unijoms papildomai taikomas ir 0,5 mln. litų maksimalios paskolos sumos apribojimas.
Skiriasi ir daug kitų reikalavimų. Pvz., priklausomai nuo juridiniams asmenims suteiktų paskolų dalies bendrame paskolų portfelyje, kredito unijoms taikomas minimalus 13 %, 18 % arba 20 % kapitalo pakankamumo normatyvas, tuo tarpu bankams – 8 %. Priklausomai nuo indėlių portfelio augimo tempų, kredito unijoms taikomas minimalus 30 %, 40 %, 50 % arba 60 % likvidumo normatyvas, tuo metu bankams – 30 %.
