Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

DNB analitikai: Lietuvos ūkio plėtra kitąmet bus šiek tiek lėtesnė, infliacija sumažės, o struktūrinis nedarbas vers kelti atlyginimus kvalifikuotiems darbuotojams

Litai
Tomo Urbelionio/BFL nuotr. / Litai
Šaltinis: 15min
0
A A

Lietuvos ūkio plėtra kitąmet bus šiek tiek lėtesnė, infliacija sumažės, o struktūrinis nedarbas vers kelti atlyginimus kvalifikuotiems darbuotojams, – teigia didžiausiai Norvegijos finansinių paslaugų grupei priklausančio DNB banko analitikai.

Jie prognozuoja, kad 2013 m. Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 2,0 proc., Latvijos – 2,8 proc., o Estijos – 2,5 proc. Lietuvos ir kitų mūsų Baltijos kaimynių ūkių plėtra  sulėtės dėl  mažėjančio eksporto augimo  , kurio neatsvers vidaus vartojimas. Prognozuojama, kad realiai Lietuvos eksportas augs apie 4 proc. ( 2012 metais – 7 proc.).

Jei kitąmet pavyktų  panaudoti esamus maždaug 400 milijonų litų gyvenamųjų namų renovacijai,  tai prognozuojamas Lietuvos BVP padidėtų dar maždaug 0,3 proc. Tai  padėtų ir laikinai sumažinti dviženklį bedarbystės lygį, kuris kitąmet turėtų kiek  nusmukti maždaug nuo 12 proc. šių metų pabaigoje iki 11 proc. 2013 m. gale. Nedarbo rodikliams didžiausią įtaką darys naujai sukurtos darbo vietos ir neturinčiųjų darbo emigracija.

DNB banko analitikai pastebi, kad darbo našumo augimas Lietuvoje per pastaruosius trejus metus aplenkė nominalių atlyginimų augimą 20 proc. 

„Akivaizdu, kad Lietuvos ir Latvijos darbo rinkoje didžiausia įtampa kyla dėl struktūrinio nedarbo.  Daugelis ieškančiųjų darbo neturi specifinių žinių, kurių reikia naujas darbo vietas kuriantiems darbdaviams, o dabartiniai  profesinę kvalifikaciją turinčių darbuotojų atlyginimai neskatina šių žinių įgyti.  Tad po kelių metų Lietuvoje susidursime su situacija, kai nedarbo lygis nustos mažėti ties 10 proc. riba, “ – sakė DNB banko vyresnysis analitikas Rokas Bancevičius, pristatydamas ekonominių tyrimų grupės parengtą naujausią leidinį, kuriame apžvelgiamos Lietuvos, Latvijos ir Estijos ekonomikos raidos perspektyvos.

DNB banko analitikai pastebi, kad darbo našumo augimas Lietuvoje per pastaruosius trejus metus aplenkė nominalių atlyginimų augimą 20 proc. Tai reiškia, kad 2009 m. pasirinkus vidinės devalvacijos kelią, realus lietuviškų prekių ir paslaugų kainų konkurencingumas padidėjo penktadaliu. Palyginti nedideli atlyginimai tiek Lietuvoje, tiek ir Latvijoje tapo itin svariu konkurenciniu argumentu eksporto rinkose, o  kartu ir vienu iš pagrindinių ūkio plėtros veiksnių.

„Estijoje spartus atlyginimų augimas fiksuojamas jau nuo 2011 m. pradžios. Rugsėjį pirmą kartą po daugiau nei trejų metų pertraukos reali vidutinė alga (įvertinus infliacijos poveikį) padidėjo ir Latvijoje. Lietuva taip pat  neišvengs spaudimo didinti atlyginimus. Todėl verslui ilgainiui teks konkuruoti  užsienio rinkose ne tik kainomis, bet ir kuriama didesne pridėtine verte. Tam prireiks didesnių investicijų,“ – teigė R. Bancevičius.

Laukiama, kad Infliacija kitais metais ir toliau mažės visose trijose Baltijos valstybėse. Lietuvoje infliacija sumažės nuo 3,2 proc. šių metų gruodį iki 2,7 proc. 2013 m. pabaigoje. Labiausiai  dėl pigesnės naftos ir kitų energetinių resursų kainos. Latvijoje tikimasi dar mažesnio – 2,5 proc. – vartojimo prekių ir paslaugų kainų augimo, kurį lems aktyvus kaimyninės šalies vyriausybės vaidmuo, siekiant  atitikti Mastrichto kriterijus prieš įsivedant eurą.

„Manome, kad Latvija 2012 m. pabaigoje – 2013 m. pirmoje pusėje  vykdys Mastrichto infliacijos kriterijų. Jei tai pavyks, Latvija Euro zonos nare gali tapti jau nuo 2014 metų pradžios,“ – sakė R. Bancevičius.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką