TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą

DNB: kitąmet Baltijos šalių ekonomikos augimas gerokai sulėtės

Lėtėja spartus Kinijos ekonomikos augimas
Šarūno Mažeikos/BFL nuotr. / Lėtėja spartus Baltijos šalių ekonomikos augimas
Šaltinis: 15min
0
A A

DNB banko analitikai prognozuoja, kad dėl įtemptos ekonominės padėties kaimyninėse rinkose Baltijos šalyse lėtės ekonomikos augimo tempai.

Šiais metais, analitikų teigimu, Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 6 proc., tuo metu kitąmet ekonomikos augimo tempas bus jau gerokai lėtesnis – vos 2,5 proc. Tuo metu vasarą DNB analitikai prognozavo, kad kitąmet Lietuvos ekonomikai augs 4 proc.

Latvijos ekonomika šiemet turėtų augti 5 proc., kitąmet – perpus lėčiau. Kiek geriau seksis Estijai – šiemet jos BVP ūgtels 7,5 proc., kitąmet – 3 proc.

Analitikų teigimu, nors Baltijos šalys ir išlieka Europos Sąjungos lyderėmis pagal ekonomikos augimo tempus, bendras ES ūkio sąstingis, daugelyje valstybių numatomas valstybės išlaidų karpymas darys didelę įtaką ir Baltijos šalių užsienio prekybai.

Nors Vyriausybė užsibrėžė kitąmet sumažinti valdžios sektoriaus biudžeto deficitą iki 2,8 proc., DNB analitikai mano, kad užsibrėžtų tikslų pasiekti nepavyks ir teigia, kad deficitas sieks 3,5 proc.

Prognozuojamas 2 proc. nedarbo mažėjimas – nuo prognozuojamų 14 proc. šiemet iki 12 proc. kitąmet.

LIetuva, DNB vyriausiojo ekonomisto prof. Rimanto Rudzkio teigimu, per pastarąjį dešimtmetį rodė itin sparčius ekonomikos tempus ir kartu su kitomis Baltijos valstybėmis beveik pasiekė visos ES gyvenimo lygį.

„Yra geriau negu buvo, tačiau mums dar vytis ir vytis“, – sakė R.Rudzkis.

Neblogai Baltijos šalys atrodo ir pagal valstybės skolos rodiklį. Estijos valstybės skola 2010 metais siekė vos 7 proc., Latvijos – 45 proc. (nors 2007 metais buvo 9 proc.), Lietuvos – 38 proc. (2007 metais – 17 proc.)

„Svarbu ne tiek skolos dydis, svarbu, kaip pigiai pavyksta ją aptarnauti“, – pabrėžė R.Rudzkis ir pridūrė, kad besiskolinančios valstybės, atėjus laikui gražinti skolas, jas padengia naujai pasiskolindamos. Svarbu, kad skolinimasis būtų pigus. Pavyzdžiui, Japonijai skolą aptarnauti kainuoja tiek pat, kiek ir Lietuvai, nes Japonija skolinasi kur kas pigiau nei Lietuva.

2007 metais Lietuvai skolos aptarnavimas kainavo 0,7 proc., pernai – jau 1,8 proc. Brangiausiai pernai Europoje skolos aptarnavimas kainavo Graikijai – beveik 6 proc., pigiausiai – Estijai – vos 0,1 proc.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką