Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Draudimas rūkyti viešumoje – efektyvesnis už šešėlį skatinančius akcizus

Rūkymas
Fotolia nuotr. / Rūkymas
Šaltinis: Lrt.lt
0
A A

Nuo sausio 1 dienos iš viešojo transporto stotelių, Vinco Kudirkos aikštės ir Bernardinų sodo išvaryti Vilniaus rūkaliai jau greitai apskritai gali neberasti sau vietos – norima uždrausti rūkyti ir daugiabučių balkonuose.

Negana to, nuo kovo 1 dienos už savo žalingą įprotį jie dar ir mokės daugiau, nes didės tabako akcizas ir pakelis cigarečių bus maždaug 0,3 Lt brangesnis.

Nors šie ribojimai ir kainų didėjimas tiek tarp rūkančiųjų, tiek tarp nerūkančiųjų sukėlė nemažai diskusijų, tai ne pirmas kartas, kai valstybė įstatymais stengiasi pažaboti dalies savo piliečių gyvenimo būdą.

Iki šiol tą daryti jai sekėsi visai neblogai.

Rūkė beveik pusė, liko trečdalis

Paskutinis didelio masto draudimas rūkymui įsigaliojo 2008 m. Tada Tabako kontrolės įstatymas buvo papildytas nuostata, jog nebegalima rūkyti restoranuose, kavinėse, baruose ir klubuose.

Nuo 2006 iki 2012 m. kasdien rūkančių vyrų Lietuvoje sumažėjo 11 proc. punktų – iki 33 proc.

Dar prieš tai didėjo ir akcizas. Jį kelti buvo privalu siekiant atitikti Europos Sąjungos akcizų normas. Lietuvai išsiderėjus pereinamąjį laikotarpį, cigarečių kainos per pastarąjį dešimtmetį nuolat kilo palaipsniui.

Pavyzdžiui, 2007–2009 m. laikotarpiu akcizai cigaretėms buvo keliami keturis kartus, o iki 2018 m. visoms cigaretėms turės galioti ne mažesnis nei 311 Lt už 1000 cigarečių akcizas.

Šios priemonės davė vaisių. Statistikos departamento duomenimis, nuo 2006 iki 2012 m. kasdien rūkančių vyrų Lietuvoje sumažėjo 11 proc. punktų – iki 33 proc. Tuo pat metu rūkančių moterų sumažėjo nuo 15 iki 13 proc.

Concentrate, Flickr.com/Metus rūkyti reikia keisti ir gyvenimo įpročius
Concentrate, Flickr.com/Metus rūkyti reikia keisti ir gyvenimo įpročius

Žinoma, rūkančiųjų gyventojų mažėjo ne tik dėl draudimų rūkyti tam tikrose vietose ar didėjusio akcizo. Taip pat prisidėjo ir švietimas bei bendro požiūrio į sveikatai kenkiantį įprotį pokytis.

Visgi, Lietuvos sveikuolių sąjungos prezidentas Dainius Kepenis galvoja, kad situacija galėtų būti kur kas geresnė.

„Šiuo metu darome tik dešimtadalį to, ką galėtume. Sveikos gyvensenos puoselėjimas turėtų prasidėti dar vaikų darželiuose ir šeimose“, – aiškino jis.

Jo manymu, viešajame gyvenime neturėtų būti toleruojamos jokios alkoholio, tabako ar persivalgymo apraiškos.

Laiko ne valstybės reikalu

„Juk sveikatai kenkia ir sėdimas darbas, nepakankamas fizinis aktyvumas, per mažai miego ir netinkamas maistas, tačiau mes neleidžiame valdininkams nustatinėti, kelintą valandą turime eiti miegoti, kiek cukraus dėti į kavą“, – dėstė R.Senavaitis

Tuo metu Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) jaunesnysis ekspertas Remigijus Senavaitis pastebėjo, jog kiekvieno žmogaus sveikata visų pirma yra jo paties reikalas.

„Juk sveikatai kenkia ir sėdimas darbas, nepakankamas fizinis aktyvumas, per mažai miego ir netinkamas maistas, tačiau mes neleidžiame valdininkams nustatinėti, kelintą valandą turime eiti miegoti, kiek cukraus dėti į kavą“, – dėstė jis.

Visgi, R. Senavaičio manymu, rūkymas viešose vietose yra problemiškas klausimas. Nerūkančiajam tikrai nesmagu stovėti prie dūmą traukiančio žmogaus.

„Tačiau ar tai, kad daugeliui toks elgesys nepatinka yra pakankamas pagrindas tokį elgesį paversti baudos vertu nusižengimu?“ – klausė jis.

LLRI atstovo manymu, mes patys kaip piliečiai turime netylėti, jei, mūsų manymu, šalia esantis žmogus elgiasi neteisingai. Kuo labiau galią spręsti, kas teisinga, o kas ne, mes atiduodame politikams ir valdininkams į rankas, tuo mažiau mes patys sau pasiliekame tokios galios.

Tačiau visai kitaip jis regi ketinimą uždrausti rūkyti daugiabučių balkonuose. Esą balkonas yra buto savininko privati nuosavybė ir niekas neturi teisės jam sakyti, ką jis jame gali daryti ir ko ne. Tačiau daugiabutyje įsikuriantis žmogus kartu įsikuria ir bendruomenėje. Būtent ši bendruomenė turėtų turėti teisę susitarti, kaip jie visi kartu gyvens.

„Jei į kaimynų konfliktus įsitrauks politikai, kas seks toliau – baudos už nesisveikinimą laiptinėje ar nedalyvavimą pavasarinėje talkoje?“ – toliau klausė R. Senavaitis.

Deginami litai
Deginami litai

Kainos įtaka nedidelė

„Jei į kaimynų konfliktus įsitrauks politikai, kas seks toliau – baudos už nesisveikinimą laiptinėje ar nedalyvavimą pavasarinėje talkoje?“ – toliau klausė R. Senavaitis.

Rūkymo statistiką visame pasaulyje kaupiančios organizacijos „Tobacco Atlas“ sudarytame reitinge Lietuva pagal vienam gyventojui per metus tenkančių cigarečių skaičių yra 65 vietoje. Mūsų kaimynė aukštėliau – Kanada, o žemiau – Olandija. Pirmoje vietoje yra Serbija, į penketuką patenka ir Rusija.

Pavyzdžiui, Airija, kur cigarečių kaina yra viena didžiausių pasaulyje – pakelis kainuoja 10,7 euro (beveik 37 Lt) – yra netgi aukščiau už Lietuvą, 53 vietoje. Tuo metu Islandija, kur cigaretės kainuoja vidutiniškai – 6,2 euro (21 Lt) – yra žemiau, 98 vietoje.

Įdomu tai, kad cigarečių kaina didelės įtakos neturi net ir atsižvelgus į joms skiriamos atlyginimo dalies dydį. Skaičiuojant, kad per mėnesį surūkoma 15 pakelių, kuriuose yra po 20 cigarečių, Serbijoje, Lietuvoje ir Airijoje rūkaliai nuo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio skirtų po atitinkamai 7,2, 7,6 ir 7,5 proc.

Rūkalams išleidžiamų pinigų dalis panaši, tačiau šalys yra labai skirtingose reitingo vietose. Tai leidžia daryti išvadą, jog svarbesniais už kainą yra kiti veiksniai.

Panašu, kad draudimas rūkyti tam tikrose vietose turi kur kas daugiau įtakos už didelį akcizą. Pavyzdžiui, 98 reitingo vietoje esančioje Islandijoje rūkyti uždrausta visose viešose erdvėse, taip pat ir balkonuose.

53 vietoje esanti Airija neleidžia rūkyti darbo vietose, o štai daugiausiai rūkalių turinčiose Serbijoje ir Rusijoje pirmieji draudimai rūkyti bent jau ligoninėse ir vaikų ugdymo įstaigose įsigaliojo visai neseniai.

Pereina į šešėlį

Skaičiuojant, kad per mėnesį surūkoma 15 pakelių, kuriuose yra po 20 cigarečių, Serbijoje, Lietuvoje ir Airijoje rūkaliai nuo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio skirtų po atitinkamai 7,2, 7,6 ir 7,5 proc

Per pastaruosius 7 metus augant akcizams augo ir iš jų surenkamų mokesčių suma. 2008 m. iš akcizo tabakui surinkta per 681 tūkst. Lt, tai buvo vos ne dvigubai daugiau nei metus prieš.

Vėliau surenkama suma išliko panaši, tik buvo maždaug 100 tūkst. nukritusi 2010 m.

2012 m. ji siekė 698,5 mln. Lt ir sudarė apie  4 proc. visų valstybės biudžeto pajamų. Finansų ministerija prognozuoja, jog nuo kovo 1 dienos padidintas akcizas į valstybės biudžetą papildomai atneš apie 21 mln. Lt pajamų.

Reikia nepamiršti, kad nuo 2008 m. akcizas ir toliau didėjo, tačiau papildomų pajamų neatnešė.

Iš dalies taip galėjo atsitikti todėl, kad kai kurie gyventojai rūkyti metė, tačiau oficiali cigarečių realizavimo Lietuvoje statistika, Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, krito kur kas dramatiškiau, nei daugėjo nerūkančių lietuvių.

Galima daryti išvada, kad didesnė dalis gyventojų pradėjo pirkti kontrabandines cigaretes. LLRI tyrimo „Lietuvos šešėlinė ekonomika“ duomenimis, kontrabandinių cigarečių dalis mūsų rinkoje pernai užėmė 29 proc.

R. Senavaičio manymu, dabar įgyvendinamos priemonės nėra labai tinkamos, nes rūkymas visame išsivysčiusiame pasaulyje ir taip mažėja – visiems tiesiog seniai žinoma, kad jis smarkiai kenkia sveikatai ir dėl to vis mažiau žmonių užtraukia dūmą.

Rūkalai
Rūkalai

„Akcizai didinami ne tiek siekiant mažinti rūkymą, kiek siekiant papildyti valstybės biudžetą. Tačiau labai dažnai jie neduoda nei vieno, nei kito rezultato.

Lietuvoje ir taip viena iš didžiausių šešėlinių rinkų Europoje, kurią lemia nedidelės gyventojų pajamos ir jų neatitinkantys, dideli akcizai. Į šešėlinę rinką dažniausiai pastumiami žmonės, kurie tiesiog neįperka legalių cigarečių, o dar padidinus akcizą, kontrabandininkai tiesiog turės daugiau klientų“, – kalbėjo R. Senavaitis.

Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje įsikūrusio „Institute of Economic Affairs“ 2013 m. atliktas tyrimas rodo, kad didėjantys akcizai labiausiai paveikia neturtingas šeimas. Neįpirkdami legalių alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių, mažiau pasiturintys žmonės linkę mažinti išlaidas maistui ar buičiai, o išlaidų alkoholiui ir tabakui – vis tiek neatsisako.

Beje, dėl didelių akcizų rūkalams kontrabandos rinka auga ne tik Lietuvoje. Pavyzdžiui, Prancūzijoje, kur akcizas greitai sudarys jau maždaug 80 proc. cigarečių kainos, skaičiuojama, kad nelegaliai įvežami rūkalai gali sudaryti apie ketvirtadalį rinkos.

VIDEO: Rūkymo antireklama
Lrt.lt
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką