Prognozuojama, kad 2026 m. Lietuvos ekonomika augs 3,6 proc., Lietuva ir toliau išliks ryški lyderė regione. Šiaurės Amerikos verslo bei viešojo sektoriaus dėmesį traukia šis mūsų išskirtinumas ir ypač tai, ko neturi kitos valstybės. Ir kas dar labai svarbu – Lietuvai naujai atsiveria Kanada. Jai esame įdomūs visais aspektais, nuo gynybos pramonės ir kibernetinio saugumo iki viešojo ir privataus sektorių efektyvinimo Lietuvoje sukurtais technologiniais sprendimais.
DI, kibernetinis saugumas ir finansai – galinga kombinacija
Didžiausias proveržis vyksta ten, kur susikerta dirbtinis intelektas (DI), kibernetinis saugumas ir finansinės technologijos (fintech). Lietuva jau turi stiprią fintech bazę, tačiau naujoji banga juda toliau link pažangesnių sprendimų, skirtų sukčiavimo prevencijai, rizikos analizei ir automatizuotam reguliaciniam atitikimui.
Svarbus aspektas, kurio mažiau turi Vakarai – reali patirtis. Regiono geopolitinė aplinka verčia Lietuvą investuoti į saugumą ne teoriškai, o praktiškai. Tai suteikia pranašumą kuriant sprendimus, kurie aktualūs ir kitoms Vakarų valstybėms. Dirbtinio intelekto plėtra Lietuvoje šiandien atrodo kaip sparčiai auganti, bet dar konsoliduojama ekosistema, kurioje susikerta valstybės investicijos, startuoliai ir didesni technologiniai projektai.
Tačiau DI jau tapo vienu iš aiškių nacionalinių prioritetų – jis integruojamas tiek į verslo transformaciją, tiek į viešąjį sektorių. Uždegta žalia šviesa Dirbtinio intelekto fabrikui Lietuvoje, kuris toks bus vienintelis regione. Esame numatę, jog Lietuva turi stiprinti skaičiavimo galią, duomenų panaudojimą ir kurti sąlygas inovacijoms augti vietoje, o ne vien jas importuoti. Paraleliai formuojama ir ilgalaikė strategija, siekianti Lietuvą paversti ne tik DI vartotoja, bet ir technologijų kūrėja.
Kodėl tai naudinga, rodo JAV technologijų milžinės – NVIDIA pavyzdys, kuri dėl DI, jau pasiekė tokius biudžetus, kokius generuoja tik didžiausios pasaulio valstybės. Ši bendrovė dominuoja kompiuterinių žaidimų, duomenų centrų, autonominių automobilių ir profesionalios vizualizacijos rinkose, tapusi viena vertingiausių kompanijų pasaulyje dėl DI revoliucijos. Apie Lietuvos ateitį, prisidedant prie DI plėtros, Los Andžele aptarėme su NVIDIA atstove Shilpa Kolhatkar. Turėdama talentus ir stiprų technologinį pagrindą, Lietuva gali turėti drąsią ambiciją būti tarp regiono lyderių dirbtinio intelekto srityje.
Fintech transformacija: nuo produktų prie infrastruktūros
Jei prieš kelerius metus fintech reiškė naujus bankus ar mokėjimų programėles, šiandien fokusas keičiasi. Didžiausia vertė kuriama infrastruktūroje, sistemose, kurios leidžia kitoms įmonėms integruoti finansines paslaugas į savo produktus. Beveik 250 Lietuvoje veikiančių finansinių technologijų įmonių pernai valstybei sumokėjo 310 mln. eurų mokesčių – 22 proc. daugiau nei užpernai (242 mln. eurų). 2025 metų pabaigoje šiose įmonėse Lietuvoje dirbo apie 7,8 tūkst. žmonių, o vidutinis atlyginimas siekė maždaug 4,5 tūkst. eurų prieš mokesčius – beveik dvigubai daugiau nei šalies vidurkis.
Vertinama, kad licencijuotos bendrovės aptarnauja daugiau nei 40 mln. klientų visoje Europoje. Fintech sektorius Lietuvoje bręsta, spartų augimą keičia kokybės etapas. Vertinant jo stiprumą, vis mažiau reikšmės turi licencijų skaičius, o vis daugiau – realus ekonominis indėlis ir kuriama ilgalaikė vertė.
Lietuva čia turi stiprią poziciją dėl lankstaus reguliavimo ir sukauptos patirties. JAV ir Kanados įmonėms tai tampa patraukliu įėjimo tašku į Europos rinką.
Startuolių ekosistema ypač palanki talentams ir inovacijoms
Per pastaruosius penkerius metus Lietuvos startuolių ekosistema sparčiai augo ir keičia savo pobūdį. Vis daugiau įmonių kuria globalius produktus nuo pirmos dienos, o ne orientuojasi į vietinę rinką. Ypač ryški tendencija – perėjimas nuo paslaugų prie produktų ir nuo paprastų skaitmeninių sprendimų prie „deep tech“.
Prognozuojama, kad iki 2030 metų Lietuvos technologijų sektoriuje veiks apie 3 tūkst. startuolių, dirbs maždaug 40 tūkst. specialistų, o jų sukuriama vertė valstybės biudžetą papildys iki 5 mlrd. eurų. Tai rodo, kad Lietuva tampa ne tik talentų šaltiniu, bet ir inovacijų kūrėja. Remiantis 2024–2026 m. duomenimis, Lietuva demonstruoja itin spartų technologijų sektoriaus augimą ir pagal vienaragių skaičių, tenkantį vienam gyventojui, lenkia daugelį valstybių, įskaitant Japoniją.
Gynybos technologijos – kylantis sektorius
Dar viena sparčiai kylanti sritis – gynybos technologijos. Didėjančios investicijos į saugumą ir glaudus bendradarbiavimas su sąjungininkais kuria palankią aplinką inovacijoms.
Čia atsiranda galimybės tiek startuoliams, tiek tarptautinėms įmonėms: nuo dronų ir stebėjimo sistemų iki kibernetinės gynybos sprendimų. Mes nesiekiame gaminti tankų, tačiau orientuojamės į technologijas ir naujus sprendimus. Gynybos pramonės proveržis tiek stiprus, kiek didėja valstybės vaidmuo šiame sektoriuje, šiuo metu kuriami pramonės klasteriai, stiprinama infrastruktūra ir siekiama glaudesnės integracijos su krašto apsaugos poreikiais. Visa tai rodo, kad gynybos pramonė Lietuvoje iš nišinio segmento pamažu virsta strategiškai svarbia aukštųjų technologijų ekonomikos dalimi.
Tad ši sritis ypač domina Šiaurės Amerikos partnerius, kurie ieško technologinių sprendimų su realiu pritaikymu. Kanadoje jau laukiamos tokios įmonės kaip „Brolis Defence“, galinčios pasiūlyti unikalius sprendimus.
Transatlantinis bendradarbiavimas gynybos ir kosmoso srityse šiandien yra strategiškai svarbus – tiek mūsų saugumui, tiek ekonomikos augimui.
Aukštųjų technologijų gamyba – tylusis augimas
Nors mažiau matoma viešojoje erdvėje, aukštos pridėtinės vertės gamyba išlieka viena stabiliausių Lietuvos stiprybių. Lazeriai, elektronika, optika – tai nišos, kuriose šalies įmonės konkuruoja globaliai. Šis sektorius svarbus ne tik eksportui, bet ir inovacijų ekosistemai, nes jungia mokslą, inžineriją ir verslą.
Ir ypač svarbi gyvybės mokslų plėtra – ji vis labiau keičia ekonomikos struktūrą, perkeldama ją nuo tradicinės gamybos prie žiniomis grįstos vertės kūrimo. Šis sektorius pasižymi ilgesniu vystymosi ciklu ir didesne rizika, tačiau sėkmės atveju generuoja itin aukštą pridėtinę vertę, aukštos kvalifikacijos darbo vietas ir reikšmingas biudžeto pajamas. Kartu jis stiprina mokslo ir verslo bendradarbiavimą, skatina investicijas į tyrimus bei inovacijas ir kuria sinergiją su kitomis sritimis, tokiomis kaip dirbtinis intelektas ar duomenų analitika.
Dėl globalios orientacijos gyvybės mokslų produktai leidžia net ir mažoms valstybėms konkuruoti tarptautiniu mastu, o jų poveikis juntamas ne tik ekonomikoje, bet ir visuomenės sveikatos bei produktyvumo augime. Kanadoje susitikę su gyvybės mokslų asociacija kalbėjome, kaip drauge galime prisidėti prie pažangos gydant onkologines ligas ir kt., o kad mes esame tie partneriai rodo, „BioCity“ Vilnius projektas.
Tai vienas ambicingiausių gyvybės mokslų infrastruktūros projektų Baltijos regione, kurio tikslas sukurti integruotą mokslinių tyrimų, gamybos ir inovacijų ekosistemą. Joje būtų vystomi gyvybės mokslai, ypač biotechnologijos, genų terapija ir pažangios medicinos sprendimai. Planuojama, kad „BioCity“ apims kelis tarpusavyje susijusius centrus – nuo genų terapijos ir R&D iki didelio masto biologinės gamybos, 3D bioprintingo bei ląstelių inžinerijos. Bendras investicijų mastas, viešai skelbiama, gali siekti iki kelių milijardų eurų, o projektas vystomas etapais iki 2030 m. ir vėliau.
Maža rinka, didelės galimybės
Svarbu pabrėžti, kad Lietuva nėra didelė vartotojų rinka ar kapitalo centras. Tačiau jos stiprybė – gebėjimas veikti kaip greitas, lankstus ir inovatyvus centras.
Būtent dėl to didžiausia vertė kuriama ne pavieniuose sektoriuose, o jų sankirtose. Dirbtinis intelektas, finansai, saugumas ir inžinerija – tai sritys, kuriose Lietuva šiandien turi didžiausią potencialą ir tarptautinį konkurencingumą.
Apie šį mūsų išskirtinumą kalbėjome su Kanados politikais, sprendimų priėmėjas ir verslu, o JAV turėjome progą pristatyti per 300 dalyvių sulaukusiame Šiaurės Amerikos ir Lietuvos verslo forume. Kanadoje Ekonomikos ir inovacijų ministras lankėsi pirmą kartą nepriklausomos Lietuvos istorijoje ir tai tapo pradžia Lietuvos ir Kanados ekonominių santykių stiprėjimui konkrečiomis partnerystėmis.
Tad tapau šio istorinio įvyko dalyviu ir moderatoriumi. Po šio vizito seks abiejų šalių verslo misijos ir ekonominę ir saugumo partnerystę stiprinančios politinės delegacijos. Po Šiaurės Amerikos ir Lietuvos verslo forumo taip pat laukiama sėkmė – įmonės dalinasi, jog užmegzti daug žadantys kontaktai ir patartos Lietuvos produktų eksporto galimybės.
