2026-08-24 14:50

Eglė Rakauskienė. Ne technologijų, o talentų lenktynės: ar Lietuva pasirengusi jas laimėti?

Eglė Rakauskienė, „Senukų“ strateginės analizės ir verslo transformacijos direktorė
Dar visai neseniai gebėjimas pasitelkti geriausių pasaulio ekspertų žinias buvo išskirtinis pranašumas. Šiandien dirbtinis intelektas šią ribą sparčiai naikina: tai, kas anksčiau buvo prieinama tik didžiausioms įmonėms, stipriausiems universitetams ar brangiausiems konsultantams, tampa pasiekiama visiems.
Eglė Rakauskienė
Eglė Rakauskienė / „Kesko Senukai“ nuotr.

Kai žinios ir technologijos tampa lengvai prieinamos, konkurencinį pranašumą lemia nebe jų turėjimas, o žmonių gebėjimas atsirinkti tai, kas svarbiausia, suprasti kontekstą, priimti pagrįstus sprendimus ir greitai juos įgyvendinti. DI atveria prieigą prie žinių ir technologijų, bet ne gebėjimą priimti gerus sprendimus, todėl technologijų lenktynės vis sparčiau tampa talentų lenktynėmis.

Kapitalas gali nupirkti technologiją, bet negarantuoja produktyvumo

Pastaruosius kelerius metus Lietuvos įmonės daug investavo į skaitmenizaciją, duomenis, automatizavimą ir DI, bet šios investicijos pačios savaime konkurencinio pranašumo sukurti negali, kaip ir didelės JAV investicijos į DI infrastruktūrą savaime negarantuoja ekonominės grąžos.

Tarptautinių atsiskaitymų bankas (BIS) atkreipia dėmesį į itin spartų investicijų į DI, puslaidininkius ir duomenų centrus augimą, tačiau produktyvumo grąža išlieka nevienoda ir labai priklauso nuo organizacijų gebėjimo technologijas integruoti į savo veiklą.

Kapitalas gali nupirkti technologiją, bet negali jos automatiškai paversti didesniu organizacijos produktyvumu. Tą matau ir dirbdama su verslo transformacijos projektais „Senukuose“. Įdiegti atskirus, fragmentuotus sprendimus gerokai paprasčiau nei pakeisti visos organizacijos veikimo būdą.

Technologija pradeda kurti vertę tuomet, kai kartu keičiasi procesai, atsakomybės, sprendimų priėmimas ir pats darbo organizavimo modelis.

Kai intelektas pinga, sprendimo vertė auga

Šis pokytis jau matomas ir darbo rinkoje. „Financial Times“, remdamasis darbo rinkos tendencijomis, rašo apie DI poveikį pradinio lygio pozicijoms: technologija keičia tiek dalį atliekamų užduočių, tiek kompetencijas, kurių darbdaviai tikisi iš jaunų specialistų.

Šiandien dienai DI kasdieniame darbe padeda greičiau atlikti užduotis, kurioms anksčiau skirdavome daug laiko: analizuoti duomenis, tikrinti informacijos logiką, programuoti, apibendrinti rezultatus ar rengti sprendimų alternatyvas.

Laikotarpis, kai DI mažina informacijos paieškos, analizės ir dalies ekspertinio darbo kainą, brangsta tai, ko technologija pati neužtikrina, tai žmogaus gebėjimas suprasti kontekstą, pasirinkti kryptį ir prisiimti atsakomybę už rezultatą.

Konkuruodami dėl aukštos kvalifikacijos žmonių, nebekonkuruojame tik su kitomis Lietuvos įmonėmis ar kaimyninėmis Baltijos šalimis.

Šioje šviesoje keičiasi ir talento samprata. Vertę kurs ne tik žmonės, sukaupę daug techninių žinių, bet ir tie, kurie sugebės profesines kompetencijas sujungti su verslo logika, matyti „didįjį paveikslą“, bei gebės atsirinkti tinkamus sprendimus bei prisiimti atsakomybę už jų rezultatą.

Talentų rinka jau yra globali

Konkuruodami dėl aukštos kvalifikacijos žmonių, nebekonkuruojame tik su kitomis Lietuvos įmonėmis ar kaimyninėmis Baltijos šalimis. Šiandien specialistai jau gali rinktis tarp Vilniaus, Kopenhagos, Amsterdamo, Londono, Singapūro ar dar kurio kito pasaulio miesto.

Konkurencingas atlyginimas išlieka svarbus, bet jo nebepakanka. Turime atsakyti į esminį klausimą: ką Lietuva gali pasiūlyti žmogui, kuris savo karjerai gali pasirinkti beveik bet kurią pasaulio šalį?

Vienas iš atsakymų, tai galimybę greičiau gauti realią atsakomybę, turėti didesnę įtaką ir matyti savo priimtų sprendimų rezultatą.

Mažos valstybės pranašumas – greitis

Lietuvos galimybės slypi ne dydyje, o greityje. Negalime konkuruoti su JAV, Kinija ar kitomis didžiosiomis ekonomikomis kapitalo kiekiu, rinkos dydžiu ar technologijų infrastruktūros mastu. Tačiau DI eroje tai nebūtinai reiškia, kad mažesnės ekonomikos turi mažiau galimybių.

Mažesnėje valstybėje potencialiai galime greičiau sujungti verslą, universitetus, valstybės institucijas ir talentus bei sutrumpinti kelią nuo problemos iki sprendimo, o nuo sprendimo iki jo įgyvendinimo.

Jeigu negalime laimėti mastu, turime laimėti greičiu.

Todėl svarbiausi tampa labai praktiniai klausimai, tai kaip greitai sugebėsime pritraukti talentingų specialistų ir reaguoti į besikeičiančius kompetencijų poreikius? Ar gebėsime universitetuose sukauptas žinias sujungti su realiais verslo poreikiais? Ar suteiksime talentams galimybę ne tik dirbti Lietuvoje, bet ir čia įgyvendinti ambicingas idėjas?

Nuo įmonių iniciatyvų prie Lietuvos strategijos

Verslo lygmeniu šią problemą bandome spręsti praktiškai. „Senukuose“ pradėjome programą „100 talentų Lietuvai“, į kurią per artimiausius penkerius metus planuojame investuoti apie 6 mln. eurų ir pritraukti 100 aukštos kvalifikacijos specialistų.

Iniciatyva startavo transformuojant verslą ir susidūrus su konkrečiu kompetencijų poreikiu. Supratome, kad norėdami pritraukti tarptautinės patirties turinčius specialistus turime ne tik pasiūlyti jiems darbą, bet ir sudaryti sąlygas savo žinias pritaikyti Lietuvoje, suteikti realią atsakomybę ir galimybę kurti matomą rezultatą.

Tačiau atskirų įmonių gerų norų ir iniciatyvų nepakaks. Konkurencija dėl talentų turi tapti vienu iš Lietuvos ekonominės strategijos prioritetų.

Užsienyje studijuojantys, dirbantys ir gyvenantys lietuviai šiandien yra ypač svarbi Lietuvos galimybė. Pasaulyje išsibarstęs Lietuvos talentų tinklas yra sukaupęs kompetencijų, ryšių ir patirties įvairiuose ekonomikos bei technologijų centruose. Klausimas ar sugebėsime sukurti pakankamai stiprią priežastį šias kompetencijas susieti su Lietuva.

Tam reikėtų vienu metu judėti trimis kryptimis: aktyviau susigrąžinti ir pritraukti tarptautinės patirties turinčius talentus, daug greičiau jungti universitetų kompetencijas su realiais verslo poreikiais ir kurti aplinką, kurioje aukštos kvalifikacijos žmonės gali anksti gauti realią atsakomybę bei įtaką.

Ar Lietuva pasirengusi laimėti?

Turime tam reikalingas prielaidas: stiprią technologijų ekosistemą, tarptautinės patirties turinčius universitetus, augančius verslus ir mažos valstybės teikiamą lankstumą, bet pavienės prielaidos dar nesukuria bendros strategijos.

Jeigu norime laimėti, turime savo mažumą sąmoningai paversti greičiu, glaudžiai sujungti verslą, mokslą ir valstybę bei suteikti žmonėms erdvės augti, kurti ir prisiimti atsakomybę.

Jeigu savo mažumą paversime greičiu, talentų lenktynės gali tapti Lietuvos konkurenciniu pranašumu.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą