Dabar populiaru
Publikuota: 2020 kovo 19d. 14:35 , Atnaujinta: 2020 kovo 19d. 15:39

Ekonomistai palankiai vertina bendro ES skolinimosi idėją, siūlo aktyvuoti ESM

Pinigai
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Pinigai

Ekonomistai palankiai vertina bendro skolinimosi euro zonoje idėją, siekiant finansuoti ekonomikos gelbėjimo planus, verslui ir gyventojams kenčiant nuo koronaviruso pandemijos. Anot jų, pinigų reikės visų ES šalių vyriausybėms, todėl bendras skolinimasis leistų išvengti tarpusavio konkurencijos vienu metu bandant skolintis rinkose.

Be to, nusprendus skolintis bendrai gali būti kuriamas naujas instrumentas, tačiau, pasak analitikų, paprasčiau būtų aktyvuoti Europos stabilumo mechanizmą (ESM).

Pasak Finansų ministerijos, dabartinėje situacijoje imamasi visų įmanomų ES lygmens veiksmų siekiant sustiprinti nacionalines ES valstybių narių pastangas, kovojant su koronaviruso sukeltomis pasekmėmis šalių ekonomikoms.

„Jau sutarta maksimaliai lanksčiai taikyti ES fiskalines ir valstybės pagalbos taisykles, išnaudoti ES biudžeto galimybes ir Europos investicijų banko potencialą, paskelbtos ECB naujausios priemonės. Diskutuojama dėl galimų papildomų priemonių, tokių kaip ESM panaudojimo galimybių bei kai kurios šalys siūlo leisti bendras ES obligacijas. Visgi konkretesnių diskusijų ir pasiūlymų šiuo klausimu dar nebuvo“, – komentare BNS nurodė ministerija.

Ž.Mauricas: rinką reikia užpilti pinigais

Pasak „Luminor“ ekonomisto Žygimanto Maurico, šiuo metu reikia daryti viską, siekiant palaikyti ekonomikos gyvybingumą ir išvengti neigiamų šalutinių pasekmių, kurios dar labiau pasėtų paniką.

„Dėl pasaulyje siaučiančios pandemijos ekonomika stoja, tačiau tai yra laikinas procesas. Tačiau jei pradės trūkinėti tiekimo ir atsiskaitymo grandinės, jei iš jų iškris dalis įmonių arba net valstybių, atkurti jas bus galo sudėtinga. Todėl reikia daryti viską, kad tos grandinės nesutrūkinėtų“, – BNS sakė Ž.Mauricas.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Žygimantas Mauricas
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Žygimantas Mauricas

Pasak jo, šiuo atveju iniciatyvos turi imtis tiek Europos Komisija, tiek Europos Centrinis Bankas (ECB).

„Manyčiau, kad bendrai reikėtų svarstyti įvairius variantus, neatmesčiau ir JAV idėjos dėl vadinamųjų „malūnsparnio pinigų“ (helicopter money, tiesioginio pinigų dalinimo gyventojams – BNS). Mes turime ne tik too big to fall (per didelis žlugti – BNS) ar too important to fall (per svarbus žlugti – BNS) problemas, bet ir „too many to fall“ (per daug žlungančių – BNS) problemą. Per daug smulkaus verslo ir namų ūkių gali patirti didelį šoką, po kurio jie neatsigautų“, – aiškino „Luminor“ ekonomistas.

Jo teigimu, tokios krizės pasaulis dar nėra patyręs, jos šaltinis yra išorinis, kurio negalima paveikti.

„Tai skatina žmonių paniką ir kuo toliau, tuo tos panikos gali būti daugiau. Pačios epidemijos nepadaro tiek tiesioginės žalos, kaip jų sukeliama panika“, – sakė Ž.Mauricas.

Pasak jo, dėl šios priežasties karantino laikotarpiu „tiesiog reikėtų užpilti visą rinką pinigais“.

„Aišku, yra nemažų rizikų, dalis įmonių „zombių“ tų pinigų tikrai nenusipelno, turėtų bankrutuoti ir išeiti iš rinkos, tačiau dabar tam tikrai netinkamas laikas (...) Tai didins kainas ir yra grėsmė, kad ateityje infliacija gali pakankamai ženkliai paspartėti. Bet kai tenka rinktis tarp didesnės infliacijos ir mažesnio bankrotų skaičiaus ir mažesnės infliacijos su daugiau bankrotų, aš būčiau už pirmą variantą“, – tvirtino Ž.Mauricas.

Jo teigimu, tokios krizės pasaulis dar nėra patyręs, jos šaltinis yra išorinis, kurio negalima paveikti.

Jis pabrėžė, kad visus su ekonomikos skatinimu susijusius sprendimus reikia priimti kuo greičiau.

„Šiuo metu laikas tikrai yra pinigai, todėl reikėtų kaip įmanoma greičiau tuos sprendimus priimti. Lietuva iš dalies yra geras pavyzdys, nes įvedus karantiną tą pačią dieną buvo priimtos atitinkamos priemonės“, – sakė „Luminor“ ekonomistas.

T.Povilauskas: gali būti aktyvuotas Europos stabilumo mechanizmas

SEB banko ekonomisto Tado Povilausko teigimu, ECB naktį į ketvirtadienį pranešus apie 750 mlrd. eurų vertės programą, pagal kurią bus perkamos vyriausybių ir bendrovių obligacijos, situacija kapitalo rinkose pagerėjo, tačiau vien to nepakaks.

„Visi supranta, kad vyriausybėms reikės pinigų, ir bus blogai, jei jos visos vienu metu bandys jų pasiskolinti. Galime turėti butelio kakliuką, kai visiems ir labai greitai reikės pritraukti naujų pinigų. Todėl gal ir būtų normalus sprendimas, kai nebūtų bandoma skolintis atskirai, o leidžiamas vienas bendras instrumentas, kurio lėšos būtų perskirstytos“, – BNS sakė T.Povilauskas.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Tadas Povilauskas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Tadas Povilauskas

Pasak jo, nusprendus skolintis bendrai gali būti kuriamas naujas instrumentas, tačiau paprasčiau būtų aktyvuoti Europos stabilumo mechanizmą (ESM).

„Ten berods yra 400 mlrd. eurų skolinimosi galimybės leidžiant euroobligacijas, kurias garantuoja visos euro zonos šalys. Jei viskas blogės, manau, bus tik laiko klausimas, kada toks mechanizmas bus padarytas. (...) ESM privalumas dar yra tas, kad obligacijas galėtų tiesiogiai pirkti ECB. Manau, blogiausiu atveju link to ir bus einama“, – teigė SEB ekonomistas.

„Tų mechanizmų ir priemonių yra, kol kas jos dar nėra aktyvuotos, bet gali būti, jog už kelių dienų apie tai kalbėsime jau kaip apie faktą, – pridūrė jis.

Galime turėti butelio kakliuką, kai visiems ir labai greitai reikės pritraukti naujų pinigų, – teigė T.Povilauskas.

ES vadovai bendro skolinimosi idėją aptarė telekonferencijoje

Prezidento patarėjas Simonas Krėpšta sakė, kad ES valstybių ir vyriausybių vadovai vadinamųjų „koronaviruso obligacijų“ išleidimo perspektyvą aptarė šią savaitę vykusioje telekonferencijoje. Anot jo, prezidentas Gitanas Nausėda bendro skolinimosi euro zonoje idėją vertina palankiai.

„Projektas yra dar tik idėjų fazėje, yra daug detalių ir rizikos valdymo elementų, kurie turėtų būti suderinti. Bet šią idėją, kaip didinančią finansų integraciją euro zonoje, kaip papildomą žingsnį bendrosios rinkos link, prezidentas vertina teigiamai“, – BNS sakė S.Krėpšta.

Jo teigimu, bendrų euroobligacijų idėja ES nėra visiškai nauja, bet smūgis ekonomikai dėl koronaviruso pandemijos skatina ją įvertinti iš naujo.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Ypatingos

02:14
08:43

Metas rinktis

Atradimai virtuvėje

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką