-35% metinei prenumeratai. Maža kaina - didelė vertė.
Išbandyti
Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Ekonomistas Nerijus Mačiulis: Lietuvoje tvarkomės kaip Afrikoje

Maisto kainos per pastaruosius metus Lietuvoje augo bene 6 kartus greičiau nei euro zonoje. Taip yra dėl to, kad Lietuvoje su finansinėmis problemomis tvarkomasi ne ką geriau nei kai kuriose Afrikos ar Azijos valstybėse.
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

Lietuvoje gegužę metinė infliacija siekė 5 proc. Pagal šį rodiklį šalis esą beveik nesiskiria nuo kitų Europos Sąjungos (ES) šalių. Visgi Lietuvoje brangsta būtiniausi produktai, todėl neturtingiausiems šalies gyventojams infliacija smogė itin smarkiai.

Banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sakė, kad lietuviai maistui išleidžia maždaug ketvirtadalį savo pajamų, daugiau išleidžia tik rumunai. „Maisto produktai yra 12 proc. brangesni nei prieš metus, Europoje kai kur brangsta vos po 2  proc. Pieno produktų infliacija yra didžiulė, Lietuvoje per paskutinius metus jie brango 7 kartus greičiau nei euro zonoje, Latvijoje – net 10 kartų daugiau“, – sakė N.Mačiulis.

Visgi maisto produktų kainos pernai Lietuvoje buvo 40 proc. mažesnės nei ES vidurkis. Be to, Lietuviai esą moka žymiai mažiau ir už įvairias komunalines paslaugas. „Lietuvoje komunaliniai mokesčiai sudaro tik 40 proc. ES  vidurkio, Estijoje – 70 proc., Latvijoje  – apie 60 proc. Tą lemia Lietuvoje labai paplitusi įvairių išlaidų kompensavimo sistema“, – sakė ekonomistas.

Tačiau lietuviai žymiai daugiau moka už drabužius ir avalynę – šių prekių kainos yra 7 proc. didesnės nei ES vidurkis. „Maža rinka lemia, kad gamintojai ir pardavėjai turi mažą derybinę galią ir pirkdami drabužius iš stambių gamintojų negali gauti mažiausios kainos, antkainiai taip pat didesni“, – sakė N.Mačiulis.

Jis pažymi, kad vidutinė drabužių ir avalynės kaina gali būti kiek mažesnė, nes į statistiką esą nėra įskaičiuojama prekyba turgavietėse, kurios esą itin populiarios dėl mažesnių kainų.

Didelę pastarųjų metų infliaciją, pasak N.Mačiulio, lemia keli faktoriai. Visų pirma Lietuvoje yra itin maža konkurencija. Problematiškiausias yra maisto sektorius. „Pagal antimonopolinės politikos efektyvumą Lietuva atsilieka nuo tokių šalių kaip Sirija, Mozambikas, Bangladešas. Estija tuo metu patenka į 30-uką. Pagal pasirengimą priimti užsienio investicijas Lietuva yra 124 vietoje ir atsilieka nuo Libijos ir Angolos“, – sakė N.Mačiulis.

Infliaciją esą smarkiai lemia ir aukšti gyventojų infliacijos lūkesčiai. Daugeliui tikintis, kad kainos dar augs, gamintojams branginti produktus yra kur kas lengviau.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Miškasodyje dalyvavę „Herbalife“ nepriklausomi partneriai pagerino savo pačių rekordą – pasodino daugiau nei 3 tūkst. medžių
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius