„Daugiau nei milijardu eurų daugiau, kad sumažintume energijos kainas, sušvelnintume karo Ukrainoje padarinius ir padėtume savo sąjungininkams Rytuose ir Pietuose, atsistotume ant kojų gynybos srityje – štai už ką kovojome. Piliečiai nesitiki institucinių žaidimų, jie tikisi rezultatų dabar“, – teigė EP pranešėjas Nicolae Ştefănuță.
Dalis papildomos paramos Ukrainai būtų skirta:
- studentams ir mokytojams iš Ukrainos paremti per Erasmus+ programą (120 mln. eurų),
- humanitarinei pagalbai (150 mln. eurų),
- Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondui (36.5 mln. eurų),
- sienų valdymui (10 mln. eurų),
- kaimynystės instrumentui (280 mln. eurų)
- kariniam mobilumui didinti (58.8 mln. eurų).
Biudžete padidinta parama ES energetinei nepriklausomybei, skirta daugiau lėšų verslui ir namų ūkiams, susiduriantiems su smarkiai išaugusiomis išlaidomis už energiją. Tam bus skirti papildomi 143,5 mln. eurų. Pagalvota ir apie dar nesibaigusią COVID-19 pandemiją – kovoti su ja biudžete skirta papildomi 7,5 mln. eurų.
Iš viso kitų metų ES įsipareigojimai sudarys 186,6 mlrd. eurų, o konkrečios išmokos – 168,7 mlrd. eurų.
Europos Parlamento, ES Tarybos ir Europos Komisijos derybininkai suderino kitų metų ES biudžetą lapkričio 14 d.
„Džiaugiuosi, kad pasiekėme susitarimą dėl 2023 m. biudžeto. Ukrainai, energetikai, migracijai ir moksliniams tyrimams numatytos papildomos išlaidos yra atsakas į šių dienų iššūkius“, – kalbėjo EP Biudžeto komiteto pirmininkas Johanas Van Overtveldtas.
