Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

ES moksliniai tyrimai padeda žuvų augintojams tapti konkurencingesniems

Jūrų muziejus
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Žuvys
Šaltinis: 15min
0
A A

Akvakultūra sėkmingai mažina poreikį žvejoti laukinius žuvų išteklius. Pasaulinė žuvies paklausa didėja, todėl pernelyg intensyvi žvejyba kelia grėsmę daugeliui žuvų rūšių. Akvakultūra, kitaip tariant, žuvų auginimas ūkiuose, mažina žvejybos intensyvumą – pusė pasaulyje suvartojamos žuvies dabar jau išauginama ūkiuose. Vis dėlto Europos akvakultūros sektorius, kuriame dirba per 80 000 žmonių, galėtų būti efektyvesnis. Jei ūkiuose žuvys būtų auginamos tvariai ir nekenkiant aplinkai, neigiamas poveikis Europos laukiniams žuvų ištekliams dar sumažėtų, spaudai praneša Europos Komisija.

Tuo tikslu įvairių Europos šalių akvakultūros mokslininkai susibūrė į ES finansuojamą mokslinių tyrimų projektą AQUAEXCEL. Jo veiklos rezultatai turėtų padėti žuvų augintojams sustiprinti savo konkurencingumą ir pakrančių gyvenviečių ekonomiką.

„Vykdant projektą kuriami nauji ekonomiškai efektyvesnių ir akvakultūros sektoriuje geriau pritaikomų mokslinių tyrimų metodai ir priemonės,“ sakė Prancūzijos Nacionalinio agronominių tyrimų instituto (INRA) žuvų genetikas ir AQUAEXCEL projekto koordinatorius Marcas Vandeputte.

Akvakultūros moksliniai tyrimai atvers ekonominio vystymosi galimybes pakrančių ir atokių vietovių gyvenvietėms, o kartu padės gerinti žuvies kokybę nekenkiant aplinkai ir paisant gyvūnų gerovės.

AQUAEXCEL projekte dalyvaujantys ES ir asocijuotųjų šalių mokslininkai gali naudotis pačiais geriausiais Europos akvakultūros mokslinių tyrimų centrais ir ištekliais, įskaitant bandymų vietas, genomikos duomenų bankus ir vizualizavimo sistemas. Be to, į šį projektą siekiama suburti geriausius ES ir kitų pasaulio šalių mokslininkus bendriems projektams ir skatinami pažangiausi moksliniai tyrimai.

Jau atlikta projektų, skirtų išbandyti, ar žuvų miltus ir žuvų taukus galima pakeisti kitomis sudedamosiomis dalimis, pavyzdžiui, lazdynų riešutų aliejumi, vabzdžių miltais ir mikrodumbliais. Šiuo metu mokslininkai vykdo kitą projektą, kurio tikslas – ištirti, kaip žuvys vartoja maisto medžiagas. Jie norėtų sugebėti labiau paveikti žuvies mėsos riebumą ir tekstūrą, kad būtų galima pagerinti jos kokybę. Kartu siekiama, kad  žuvims auginti  reikėtų mažiau medžiagų ir sumažėtų vietos aplinkos tarša.

Viena iš AQUAEXCEL veiklos sričių – derinti ir standartizuoti visos Europos mokslinių tyrimų išteklius, pavyzdžiui, sukurti žuvų modelius ir eksperimentinius metodus, kad mokslininkai galėtų koordinuoti savo tyrimus. Šiame projekte kuriamos ir naudojamos lašišų, karpių, jūros ešerių ir upėtakių izogeninės linijos. Tai pačių mokslininkų vartojamas terminas, reiškiantis genetiškai identiškas konkrečios žuvų rūšies grupes.

Dirbant su izogeninėmis linijomis mokslininkams lengviau pakartoti savo eksperimentus. Viename iš AQUAEXCEL projekto eksperimentinių žuvų ūkių, priklausančių Prancūzijos Nacionaliniam agronominių tyrimų institutui, netoli Bresto (Prancūzija) išveisti izogeniniai upėtakiai. Dabar šias izogeniškas žuvis, tirdami medžiagų apytaką, naudoja Vageningeno universiteto (Nyderlandai) mokslininkai.

Už mokslinius tyrimus, inovacijas ir mokslą atsakinga Europos Komisijos narė Máire Geoghegan-Quinn sakė: „ES jau seniai suprato, kad akvakultūros moksliniai tyrimai atvers ekonominio vystymosi galimybes pakrančių ir atokių vietovių gyvenvietėms, o kartu padės gerinti žuvies kokybę nekenkiant aplinkai ir paisant gyvūnų gerovės. Taigi toliau investuojame į šios rūšies mokslinius tyrimus ir inovacijas pagal naująją programą „Horizontas 2020“.“

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką