Didžioji lėšų dalis – beveik 600 mln. eurų – bus skirta iš gaivalinių nelaimių fondo, vadinamo Solidarumo fondu, paprastai naudojamo reaguojant į stichines nelaimes, tokias kaip potvyniai ir žemės drebėjimai.
Likusi dalis bus gauta iš Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo, skirto padėti darbuotojams, atleistiems dėl globalizacijos.
Apie šią priemonės buvo paskelbta Europos Komisijos trečiadienio pranešime, Jungtinei Karalystei vis giliau grimztant į politinę nesantaiką dėl su „Brexit“ susijusių nesutarimų, ypač valdančiojoje konservatorių partijoje.
ES pareigūnai pabrėžė, kad be šios sumos, lėšų „Brexit“ padarinių švelninimui galės būti skirta ir iš kitų fondų, pavyzdžiui, biudžete numatytų lėšų žuvininkystei ir žemės ūkiui.
Vienas pareigūnas teigė, kad finansavimas iš Solidarumo fondo įmanomas dėl palyginti nedidelio stichinių nelaimių skaičiaus šiais metais Europos Sąjungoje, leidusio sutaupyti fondo lėšų.
Visgi pareigūnas pabrėžė, kad tai bus vienkartinis finansavimas, skirtas padėti nukentėjusių ES valstybių verslui išgyventi „Brexit“ padarinius ir išlaikyti darbuotojus, taip pat padėti valstybėms narėms sustiprinti pasienio kontrolę bei pasamdyti muitinės pareigūnų.
Manoma, kad „Brexit“ be susitarimo labiausiai paveiks Airiją, Vokietiją, Nyderlandus, Belgiją, Prancūziją ir Daniją. Nukentės ir šalys, kurioms tenka mažesnė ekonominė našta, pavyzdžiui, Lenkija, Čekija ir Vengrija.
„Pasiteirausime valstybių narių, ar jos ketina kreiptis dėl fondų lėšų iki galutinio termino, kuris numatytas kitų metų balandžio pabaigoje, kai visos paraiškos bus vertinamos kartu“, – teigė pareigūnas.
Dar viena bloko pareigūnė įspėjo, kad nenumatytiems atvejams skirtos lėšos bus skiriamos tik padėti susidoroti su „reikšmingiausiais sutrikimais“.
Pareigūnė pridūrė, kad „kai kurios ekonomikos bus paveiktos labiau nei kitos“, o finansavimo analizė bus atliekama kiekvienu konkrečiu atveju.
