Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

ES viršūnių susitikime baiminamasi aklavietės derybose dėl biudžeto

Ruošimasis Europos lyderių susitikimui
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Ruošimasis Europos lyderių susitikimui
Šaltinis: BNS
0
A A

Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimui dėl Bendrijos biudžeto iškilo grėsmė patekti į aklavietę dar prieš jam prasidedant ketvirtadienį, kai lyderiai pradės derybas dėl trilijonų eurų vertės fiskalinių planų, supriešinusių 27 šalių bloką, tebekrečiamą krizės.

ES pareigūnai stengėsi surasti beveik neįmanoma kompromisą dėl 2014-2020 metų biudžeto, kuris galėtų sėkmingai suartinti turtingesnes šalis, siekiančias sutaupyti, su skurdesnėmis, kurios tikisi, jog Briuselis sušelps sunkius laikus išgyvenančias ūkio šakas ir regionus.

ES pareigūnai stengėsi surasti beveik neįmanoma kompromisą dėl 2014-2020 metų biudžeto, kuris galėtų sėkmingai suartinti turtingesnes šalis su skurdesnėmis.

„Visi kalba tik apie karpymus, – Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso trečiadienį sakė savo emocingoje kalboje Europos Parlamente. – Niekas nediskutuoja apie investicijų kokybę – tik karpymas, karpymas, karpymas.“

Daugelis ES narių pavojingai priartėjusios prie recesijos, o už taupymo priemones pasisakančios šalys, vadovaujamos Didžiosios Britanijos premjero Davido Camerono, reikalauja smarkiai apkarpyti ES išlaidas, atitinkamai su diržų veržimo priemonėmis namuose, o tokie raginimai piktina neturtingas Pietų ir Rytų Europos šalis.

Dvi dienas truksiančiose diskusijose, kurios kaip baiminasi diplomatai, gali užsitęsti ir ilgiau, daugiausiai dėmesio bus skiriama sanglaudos fondams, į kuriuos kasmet nukreipiama milijardai eurų ir kurie yra naudojami padėti ES naujosioms ir neturtingesnėms narėms, kad jos įveiktų ekonomikos atotrūkį nuo turtingesnių kaimynių.

Šios skurdesnės šalys, kurios gauna daugiausiai lėšų iš bendro ES biudžeto, žada įnirtingai kovoti, kad išlaikytų lėšas, kurios, pasak euroskeptikų vakaruose ir šiaurėje, yra tuščiai švaistomos ir iš tikrųjų sukuria labai nedidelį ekonomikos augimą.

Aštuonios daugiausiai į bendrą iždą įnešančios šalys (Austrija, Didžioji Britanija, Danija, Prancūzija, Suomija, Vokietija, Nyderlandai ir Švedija) susivienijo, reikalaudamos mažinti išlaidas, nors jos toli gražu neturi vieningos nuomonės, ko ir kiek reikėtų atsisakyti.

Kitoje barikadų pusėje – 15 valstybių, gaunančių lėšų, daugiausiai iš sanglaudos fondų, kurios turi padėti skurdesniems regionams pasivyti turtingesnius. Ši eilutė ES biudžete yra didžiausia po Bendrosios žemės ūkio politikos (CAP).

Šiai grupei, kurioje svariausią balsą turi Lenkija ir Portugalija, taip pat priklauso Bulgarija, Čekija, Estija, Graikija, Vengrija, Latvija, Lietuva, Malta, Rumunija, Slovakija, Slovėnija ir dar visai neseniai stipria laikyta Ispanija.

Kitas ginčų objektas – subsidijos žemės ūkio ir žvejybos sektoriams, nukreipiamos per milžinišką CAP mechanizmą. Šis klausimas ypač opus Prancūzijai, kuri gauna daugiausiai lėšų iš didžiausios ES biudžeto programos.

Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as pažadėjo „kovoti“, kad jo šalis išlaikytų itin branginamas subsidijas ūkiams, kurias įtakingi žemės ūkio lobistai Paryžiuje laiko šventomis ir neliečiamomis.

Gindamas CAP, F.Hollande'as šią savaitę užsipuolė šalis, siekiančias įmokų susigrąžinimo ir lengvatų, kurios yra trečioji pagrindinė diskusijų tema, galinti nulemti, kad viršūnių susitikimas pasibaigs nepasiekus susitarimo.

F.Hollande'as neįvardijo konkrečių šalių, tačiau Didžioji Britanija ypač brangina savąsias biudžeto išlygas, iškovotas jos premjerė Margaret Thatcher 9-ame dešimtmetyje, o vėliau tapusiomis Londono nusistatymo prieš Europos kišimąsi ir Briuselio biurokratiją galingu simboliu.

„Nesuklyskite: nepasiekti susitarimo būtų žalinga mums visiems“, – H.Van Rompuy pažymėjo kvietime.

Vokietija, Nyderlandai, Švedija ir Austrija taip pat reikalauja palikti jų turimą galimybę susigrąžinti įmokas į ES biudžetą, o Danija irgi siekia tokių išlygų.

Prieš viršūnių susitikimo pradžią ketvirtadienį 19 val. Grinvičo (21 val. Lietuvos) laiku ES prezidentas Hermanas Van Rompuy susitiks su valstybių ir vyriausybių vadovais, ketindamas pasiūlyti jiems visiems priimtiną kompromisą.

„Nesuklyskite: nepasiekti susitarimo būtų žalinga mums visiems“, – H.Van Rompuy pažymėjo kvietime į viršūnių susitikimą 27 ES šalių lyderiams, kuriame taip pat pažadėjo, kad jiems susirinkus į dviejų dienų derybas bus pasiūlyta „peržiūrėta“ biudžeto versija.

Panašu, kad Britanija dabar palankiau vertina praeitą savaitę H.Van Rompuy pateiktą pasiūlymą dėl 75 mlrd. eurų sumažinimą 1,047 mlrd. euru biudžete, paliekant Londonui galimybę susigrąžinti didelę dalį įmokėtų lėtų.

Tačiau D.Cameronas, kuris ketvirtadienio rytą turėtų susitikti Briuselyje su H.Van Rompuy prie keturių akių, sakė Britanijos parlamentui, kad jis „kovos neįtikėtinai tvirtai dėl geros sutarties“.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel trečiadienį sakė įstatymų leidėjams nežinanti, „ar turėsime galutinę sutartį“ iki penktadienio.

„Jeigu bus būtina, turėsime vėl susitikti ateinančių metų pradžioje“, – nurodė ji.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką