Jeigu vietoje euro Graikija šiandien turėtų drachmą, jos vertė Vokietijos markės atžvilgiu smarkiai nukristų ir tokiu būdu vokiškos prekės graikams pabrangtų ir jų būtų pradėta pirkti mažiau.
Graikijos biudžeto deficitas susitrauktų, o skolintojai pradėtų reikalauti aukštesnių palūkanų normų už šalies vertybinius popierius. Tai priverstų vyriausybę sumažinti skolinimąsi ir išlaidas.
Tačiau dabar skirtingoms šalims naudojant eurą, jo devalvuoti norint atkurti prekybos balansą, negalima.
Vokietijai belieka nepavydėtina užduotis gelbėti jos prekes įsigyjančias šalis, kurios pasinaudojusios euro stiprumu per daug skolinosi ir vartojo.
Kita vertus, Graikijos, Italijos, Ispanijos, Portugalijos ir Airijos gyventojai dabar susiduria su skaudžiais taupymo padariniais.
Išeitys yra tik dvi. Arba Vokietija ir kitos didelį eksporto perviršį turinčios šalys ir toliau gelbės daugiau importuojančias euro zonos valstybes, arba pastarosios bankrutuos.
Jeigu Berlynas leis silpnesnėms valstybėms bankrutuoti neišmokėjus skolų, euras nukentės, o Vokietijos eksportas į kitas ES šalis sumažės. Tačiau jeigu Vokietija taps visų viltis praradusių valstybių skolintoja, pastarosios mokesčių mokėtojų kantrybė taip pat greitai išseks.
