Tačiau tebeegzistuoja staigios korekcijos finansų rinkose grėsmė dėl pasaulinių rizikos veiksnių, pažymėjo ECB. Taip pat nerimaujama, kad „palūkanų normų padidinimas gali sukelti nerimą dėl suverenių emitentų galimybių aptarnauti savo skolas“.
„Sisteminės įtampos euro zonoje rodikliai išlieka maži pastaruosius šešis mėnesius“, – nurodoma ataskaitoje.
Politinis neapibrėžtumas euro zonoje šiuo laikotarpiu sumažėjo, įskaitant ir padėtį po rinkimų Prancūzijoje ir Nyderlanduose. Tačiau tuo pačiu padidėjo neigiamas geopolitinių veiksnių poveikis. Taip pat auga nepasitikėjimas pagrindinėmis politinėmis partijomis, didėja politinis susiskaldymas, kas gali kelti grėsmę konsensuso pasiekimui euro zonoje ateityje, sakė ECB vicepirmininkas Vitoras Constancio.
Tuo tarpu trečiadienį kasmetinė finansinio stabilumo ataskaitą paskelbęs Vokietijos centrinis bankas – Bundesbankas – perspėjo, kad staigus palūkanų normų padidinimas gali rimtai pakenkti Vokietijos bankų sektoriui.
„Rinkos dalyviai pasidarė jautresni netikėtiems įvykiams, – sakė Bundesbanko viceprezidentė Claudia Buch. – Rizika, kylanti dėl aktyvų vertės perskaičiavimo, palūkanų normų pakeitimų ir nuostolių, susijusių su paskolomis, gali tapti realybe vienu metu ir sustiprinti vienas kito poveikį.“
Vokietijos centrinis bankas paragino bankus ruoštis ECB palūkanų normų didinimui.
ECB jau pranešė apie planus laipsniškai mažinti euro zonos ekonomikos stimuliavimui skirtos kiekybinio švelninimo programos apimtis, o vėliau gali pereiti prie palūkanų normų didinimo. Šiuo metu dauguma investuotojų mano, kad skolinimosi išlaidos euro zonoje gali pradėti didėti ne anksčiau nei antrą 2019 metų pusę. Tačiau terminas gali kisti, jeigu staiga augs infliacija.
