Nuo 2015-ųjų veikiantis fondas siekia sutelkti 315 mlrd. eurų paramą Europos Sąjungos (ES) ekonomikos atgaivinimui. Buvo numatyta, kad fondas veiks iki kitų metų. Tačiau, atsižvelgdama į investicijų plano sėkmę, Europos Komisija (EK) siūlo šio fondo biudžetą padidinti iki 500 mlrd. eurų, pratęsti jo veiklą iki 2020 metų pabaigos ir išplėsti remiamų projektų sąrašą.
Dėl tokio siūlymo antradienį ketina balsuoti Strasbūre šią savaitę posėdžiaujantys Europos Parlamento (EP) nariai.
Pagal ligšiolinį planą, daugiausia lėšų buvo numatyta smulkioms kompanijoms, energetikos sektoriui ir tyrimams. Toliau rikiuojasi skaitmeninė rinka, transpotas, socialinė infrastruktūa, aplinkosauga ir žaliavų efektyvumas.
Su ES Taryba jau suderintose fondo veiklos taisyklėse europarlamentarai užtikrino, kad papildoma parama turės koncentruotis į rizikingesnius ir vargiai galinčius sulaukti investicijų, inovatyvius ir geresnę ekonominę bei socialinę naudą garantuojančius projektus. Taip pat – į darbo vietų kūrimą (ypač jaunimui), investicijas į ekonomiškai silpnesnius Bendrijos regionus, augimą ir konkurencingumą, energetiką, aplinkosaugą ir kovą su klimato kaita, sveikatos apsaugą, tyrimus ir inovacijas, tvarų transportą, skaitmeninį sektorių, kūrybines industrijas.
Pagal ligšiolinį planą, daugiausia lėšų buvo numatyta smulkioms kompanijoms, energetikos sektoriui ir tyrimams. Toliau rikiuojasi skaitmeninė rinka, transpotas, socialinė infrastruktūa, aplinkosauga ir žaliavų efektyvumas.
Fondo pinigų panaudojimu domėjęsi EP Ekonomikos ir finansų bei Biudžeto komitetų nariai atkreipė dėmesį, kad kai kurie projektai galėjo būti sėkmingai finansuojami kitomis lėšomis. Vertindami projektų paramai gauti atrinkimo procesą, jie pasigedo didesnio skaidrumo. Be to, jie paragino paramą skirti daugiau sričių ir sukritikavo, kad nesilaikoma geografinio lėšų skyrimo tolygumo, jas dažnai sukoncentruojant tam tikruose regionuose.
Bendra finansavimo iš Europos strateginių investicijų fondo suma Lietuvoje siekia 324 mln. eurų. Ši parama turėtų pritraukti 934 mln. eurų papildomų investicijų.
Pagal investicijų apimtį, skaičiuojant vienam šalies bendrojo vidaus produkto eurui, Lietuva tarp 28 valstybių, rikiuojasi aštunta. Pirma šiuo aspektu – Estija, dabar pirmininkaujanti ES Tarybai. Kaip tik šį pusmetį ir buvo pasiektas susitarimas dėl fondo biudžeto padidinimo ir veiklos pratęsimo. Toliau rikiuojasi Bulgarija ir Graikija, Latvija yra septinta.
Lapkričio duomenimis, Lietuvoje buvo patvirtinti aštuoni infrastruktūros ir inovacijų projektai. Europos investicijų bankas, naudojamasis fondo parama, turėtų skirti bendrą 295 mln. eurų finansavimą. Tikėtinų papildomų investicijų suma – 640 mln. eurų.
Pagal investicijų apimtį, skaičiuojant vienam šalies bendrojo vidaus produkto eurui, Lietuva tarp 28 valstybių, rikiuojasi aštunta.
Dar 29 mln. eurų žadama skirti mažoms ir vidutinėms įmonėms. Kaip rodo EP skelbiama informacija, buvo patvirtinti penki susitarimai su bankais arba fondais tarpininkais. Ši parama turėtų pritraukti dar įspūdingesnes investicijas – net 294 mln. eurų. Tikimasi, kad geresnėmis galimybėmis gauti finansavimą turėtų pasinaudoti apie 4 850 mažos ir vidutinės kapitalizacijos įmonės.
Vienas iš remiamų projektų pavyzdžių – „Lietuvos energijos“ kogeneracinė jėgainė Vilniuje. Iš fondo naujos jėgainės statybai turėtų būti skirta 190 mln. eurų, tikintis iš viso 226 mln. eurų investicijų. Ši jėgainė turėtų sumažinti į sąvartynus išvežamų komunalinių atliekų, išmetamų teršalų ir energijos kainas, padidinti energijos tiekimo saugumą šalyje.
