TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą

Europos Komisija Lietuvą giria, bet rekomenduoja taikyti daugiau mokesčių

Europos Komisijos būstinė
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Europos Komisijos būstinė
Šaltinis: 15min
11
A A

Europos Komisija (EK) pirmadienį pateikė rekomendacijas Lietuvai, kuriose teigiamai įvertintas mokesčių naštos sumažinimas mažiausiai uždirbantiems. Tačiau EK tuo pačiu pažymėjo, kad prarastos mokesčių pajamos nekompensuotos ir rekomendavo surinkti daugiau mokesčių iš kitų sričių. EK leido Lietuvai išlaidauti smarkiau, nei numatyta ES Stabilumo ir augimo pakte.

EK rekomendacijas Lietuvai sutelkė keliose srityse: viešųjų finansų, mokesčių, aktyvių darbo rinkos priemonių, sveikatos apsaugos, skurdo ir nelygybės mažinimo, švietimo, suaugusių mokymo ir viešojo administravimo.

EK tenkino Lietuvos prašymą turėti didesnį valdžios sektoriaus biudžeto deficitą nei 1 proc. BVP. Tokia Stabilumo ir augimo pakto nuostata taikoma dėl suplanuotų pensijų sistemos ir darbo santykių reformų – EK jas pripažino struktūrinėmis reformomis.

Lietuva užsitikrino papildomą 0,4 proc. deficito nuokrypį, be to, anksčiau jau buvo leista papildomai biudžeto deficitą didinti 0,1 proc. BVP. Tad iš viso Lietuvos biudžeto deficitas galės siekti iki 1,5 proc. BVP trejų metų laikotarpiu. Be Lietuvos šiemet išlygą dėl biudžeto deficito gavo ir Suomija.

„Lietuvos ekonomika rodo sveikus makroekonominius rodiklius, todėl EK kviečia išnaudoti šį laikotarpį struktūrinėms reformoms socialinėje srityje ir įgyvendinti priemones produktyvumui didinti“, – teigiama EK pranešime spaudai.

Finansų ministerija pažymėjo, kad neįskaičius reformos kaštų, viešieji finansai, kaip ir 2016 m., būtų pertekliniai.

„Tai, kad šiemet turėsime deficitą, tikrai nereiškia, kad liekame prie gyvenimo į skolą praktikos. Atvirkščiai – manau, kad siekiant tvaraus augimo ateityje, valstybei reikalingas toliaregiškas požiūris ir lygiai tokie pat sprendimai jau dabar. Įgyvendindami darbo rinkos ir pensijų sistemos struktūrines reformas, užsitikrinsime ekonomikos augimo galimybes, mažinsime socialinę nelygybę, sudarysime geresnes sąlygas įsidarbinti“, – išplatintame pranešime teigia finansų ministras Vilius Šapoka.

Per mažai mokesčių

EK pažymėjo, kad Lietuvoje sumažėjo mokesčių našta mažiausiai uždirbantiesiems, ir pagal tai šalis priartėjo prie ES vidurkio. Tą lėmė didesnis minimalus darbo užmokestis ir jo neapmokestinamos dalies augimas.

Asmeninio albumo nuotr./Arnoldas Pranckevičius
Asmeninio albumo nuotr./Arnoldas Pranckevičius

„Didindama minimalų neapmokestinamą pajamų minimumą, Lietuva pasiekė neblogų rezultatų, nes mažiausiai uždirbančių asmenų apmokestinimas, kuris anksčiau buvo vienas didesnių ES, dabar jau yra arti ES vidurkio“, – teigia Europos Komisijos atstovybės Vilniuje vadovas Arnoldas Pranckevičius.

Tačiau mokestiniai praradimai buvo kompensuojami tik ribotai, mokestinės pajamos kaip BVP dalis išlieka viena mažiausių ES. Lietuvos biudžetas iš mokesčių surenka apie 29,4 proc. BVP, kai euro zonos šalių vidurkis siekia 41,4 proc., rodo 2015 m. duomenys.

Pažymima, kad mokesčių ir socialinių išmokų sistema Lietuvoje, pagal tai, kaip mažina pajamų nelygybę, yra viena prasčiausių ES. Todėl EK rekomenduoja gerinti socialinės apsaugos sistemos adekvatumą.

„Nepaisant situacijos pagerėjimo, svarbiu uždaviniu mokesčių sistemoje vis dar išlieka mokestinių prievolių vykdymo gerinimas, kuris prisidėtų prie biudžeto pajamų surinkimo, mokesčių sistemos teisingumo bei ekonomikos efektyvumo“, – sako A.Pranckevičius.

Mažas mokestines pajamas, anot EK, lemia palyginti didelė šešėlinė ekonomikos dalis ir maži aplinkosauginiai bei kapitalo mokesčiai. Komisija rekomenduoja gerinti mokestinių prievolių vykdymą ir plėsti mokesčių bazę, įtraukiant šaltinius, kurie mažiau kenkia ekonomikos augimui.

EK taip pat pastebi, kad skurdas ir socialinė atskirtis Lietuvoje bei didėjanti pajamų nelygybė kenkia ekonomikos augimui, makroekonominiam stabilumui ir įtraukios visuomenės raidai.

ES šiemet Lietuvai prognozuoja 3,1 proc. ekonomikos augimą, 1,8 proc. infliaciją, 6,4 proc. nedarbą ir 0,4 proc. BVP biudžeto deficitą – mažesnį, nei leistina 1,5 proc. riba.

EK įvertino tai, kad Lietuva 2020 metais jau planuoja 1,3 proc. BVP siekiantį biudžeto perteklių, o valstybės skolą sumažinti nuo 40,2 proc. BVP, iki 33,8 proc. BVP.

Švietimas neužtikrina gebėjimų

„EK rekomenduoja daugiau investuoti į žmones. Mažėjant darbino amžiaus gyventojų skaičiui, svarbu spręsti įgūdžių trūkumą, o tam reikalinga efektyviai naudoti aktyvias darbo rinkos politikos priemones bei gerinti suaugusiųjų švietimą. Taip pat svarbu gerinti švietimo sistemos rezultatus ir skatinti mokymo kokybę vidurinėse bei aukštosiose mokyklose“, – pažymi A.Pranckevičius.

„Scanpix“/AP nuotr./Demonstracija už ES
„Scanpix“/AP nuotr./Demonstracija už ES

Pasak rekomendacijų, Lietuva turėtų gerinti ir švietimo sistemos rezultatus finansiškai skatinant mokymo kokybę tiek mokyklose, tiek ir aukštojo mokslo institucijose.

„Mažėjant darbingo amžiaus žmonių ir lėtėjant darbo našumo augimui, svarbu rūpintis, kad švietimo sistema būtų pajėgi suteikti tinkamus gebėjimus. Tačiau mokinių su nepakankamais pagrindiniais gebėjimais dalis išlieka didelė. Nepaisant didelės dalies įgyjančiųjų aukštąjį išsilavinimą, aukštajam mokslui kliudo prasti kokybės standartai ir finansinės paskatos, skatinančios ne aukštus veiklos rezultatus, o neefektyvų veiklos mastą“, – teigiama pranešime.

Gebėjimų trūkumo problemą taip pat rekomenduojama spręsti efektyvesnėmis aktyvios darbo rinkos politikos priemonėmis ir skatinant mokymąsi visą gyvenimą.

Ragina investuoti į našumą

2000-2015 m. Lietuvos darbo našumo augimas buvo vienas sparčiausių ES, tačiau pastaruoju metu jo augimas sulėtėjo. Viešosios investicijos į MTEP šiek tiek viršijo ES vidurkį 2015 m. EK rekomenduoja gerinti viešųjų investicijų efektyvumą ir stiprinti jų ryšį su šalies strateginiais tikslais.

EK rekomenduoja skatinti lėtėjantį Lietuvos darbo našumo augimą, gerinant viešųjų investicijų efektyvumą ir labiau jas siejant su strateginiais Lietuvos tikslais.

EK rekomendacijas valstybėms narėms svarstys ir tvirtins ES Taryba ir Europos Vadovų Taryba. Tuomet valstybės narės turės rekomendacijas įgyvendinti ir įtraukti jas į 2017-2018 m. nacionalinės politikos ir biudžeto planus.

Pernykštėse Europos Komisijos rekomendacijose Lietuvai buvo rekomenduojama nenukrypti nuo biudžeto tikslo, mažinti mokesčius mažas pajamas gaunantiems asmenims ir labiau apmokestinti kitus šaltinius.

Taip pat EK tuomet rekomendavo daugiau investuoti į žmogiškąjį kapitalą, spręsti problemas darbo rinkoje, imtis priemonių našumui padidinti ir gerinti naujų technologijų diegimą visuose ekonomikos sektoriuose, tačiau vėliau pasigedo progreso šias rekomendacijas įgyvendinant.

Siūlo valstybėms naudotis palankiu metu

EK viso bloko šalims rekomenduoja pasinaudoti ekonomikos atsigavimo teikiama galimybe įgyvendinti struktūrines reformas, skatinti investicijas ir stiprinti viešuosius finansus.

„Matyti, kad ES ir euro zonos ekonomika yra atspari, tačiau iššūkiai, kaip lėtas našumo augimas, krizės padariniai, įskaitant nenykstančią nelygybę, ir daugiausia išorės veiksnių keliamas netikrumas, tebėra aktualūs“, – pažymi EK.

EK ragina valstybes nares pasinaudoti šia galimybe sustiprinti savo ekonomikos pagrindus įgyvendinant bendrai Europos lygmeniu nustatytus ekonominius ir socialinius prioritetus: skatinti investicijas, vykdyti struktūrines reformas ir užtikrinti atsakingą fiskalinę politiką.

„Šiais metais mūsų vertinimo dėmesio centre – nelygybės mažinimas. Krizė praėjo ir šis puslapis jau užverstas, dabar turime imtis socialinių problemų. Augant ekonomikai turime suteikti naujų galimybių likusiems nuošalyje ir prisitaikyti prie besikeičiančių gebėjimų poreikių – tam reikia investuoti į aukštos kokybės švietimą ir mokymą. Našumo augimą turi atspindėti didesnis darbo užmokestis“, – teigia už užimtumą, socialinius reikalus, gebėjimus ir darbo jėgos judumą atsakinga EK narė Marianne Thyssen.

Už ekonomikos ir finansų reikalus, mokesčius ir muitų sąjungą atsakingas EK narys Pierre`as Moscovici`us pastebėjo, kad ES ekonomikos augimo tendenciją tęsis ir 2018 m.

„Tačiau atsigavimas nevienodas ir vis dar trapus. Turime pasinaudoti visomis turimomis augimo skatinimo priemonėmis, įskaitant pažangias ekonomines reformas ir protingai įgyvendinamą fiskalinę politiką. Šiandien EK rekomenduoja valstybėms narėms tinkamą pusiausvyrą tarp tikslo užtikrinti viešųjų finansų tvarumą ir tikslo siekti fiskalinės krypties, kuri ne stabdys, o padės sustiprinti atsigavimą“, – sako Pierre`as Moscovici`us.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Europos Komisijos būstinė
AFP/„Scanpix“ nuotr./Europos Komisijos būstinė

ES valstybės narės padarė tam tikrą pažangą įgyvendindamos vidutiniškai dvi iš trijų konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų.

Kol ES valstybės narės pažengė tvarkydamos savo finansus, mažiausia pažanga padaryta didinant konkurenciją paslaugų sektoriuje ir gerinant verslo aplinką.

„Apskritai susidaro įspūdis, kad valstybės narės toliau stengiasi įgyvendinti reformas, tačiau iki šiol pažanga daugumoje politikos sričių, nurodytų 2016 m. konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose, svyruoja tarp „nedidelės“ ir „tam tikros“, – teigiama EK pranešime.

Bendras deficito lygis euro zonoje šiais metais turėtų sumažėti iki 1,4 proc. BVP, palyginti su aukščiausiu 6,1 proc. BVP lygiu 2010 m.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Dakaras 2018

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką