Lietuva jau yra sulaukusi teigiamos Europos Komisijos rekomendacijos bei politinio ES valstybių vadovų pritarimo. Galutinį sprendimą dėl Lietuvos prisijungimo prie euro zonos liepos 23 d. priims ES Bendrųjų reikalų taryba.
Gera žinia Lietuvai ir Europai
Europarlamentarai palankiai vertina Lietuvos pastangas, kurios leido pasiekti, kad šalis atitiktų euro įvedimo kriterijus: šių metų balandį vidutinė metinė infliacija Lietuvoje buvo 0,6 proc. – gerokai mažesnė nei 1,7 proc. pamatinė vertė; pernai Lietuvos biudžeto deficitas buvo 2,1 proc. BVP (pamatinė vertė – 3 proc.), o valstybės skola siekė 39,4 proc. BVP – tai gerokai mažiau negu 60 proc. pamatinė vertė.
„Tai gera žinia Lietuvai, Baltijos šalims ir Europos stabilumui. Nuo 2006 m. vyko intensyvūs pasiruošimo darbai, kuriuos vainikavo maža infliacija, stabilus valiutos keitimo kursas, mažas biudžeto deficitas ir priimtinas valstybės skolos lygis“, – pažymėjo EP pranešėjas Werneras Langenas (Europos liaudies partija, Vokietija).
Lietuvos europarlamentarai kalbėjo skirtingai
Antradienio vakarą surengtuose debatuose Laisvės ir tiesioginės demokratijos Europos frakcijos atstovas Rolandas Paksas kritiškai atsiliepė apie euro įvedimą Lietuvoje.
Tai gera žinia Lietuvai, Baltijos šalims ir Europos stabilumui. Nuo 2006 m. vyko intensyvūs pasiruošimo darbai, kuriuos vainikavo maža infliacija, stabilus valiutos keitimo kursas, mažas biudžeto deficitas ir priimtinas valstybės skolos lygis“, – pažymėjo EP pranešėjas Werneras Langenas.
„Lietuvių tautai, prieš daugelį amžių sukūrusiai savo valstybę, jos teisinius pamatus grindusiai statutais ir konstitucijomis, šimtmečiais atkakliai gynusiai savo laisvę ir nepriklausomybę, išsaugojusiai savo dvasią, gimtąją kalbą, raštą ir papročius, tai nėra tik paprastas formalumas – tai dalies valstybingumo atsisakymas“, – pažymėjo EP narys. Jo teigimu, „dauguma Lietuvos žmonių nenori euro, ir tai ignoruoti paprasčiausiai neturime teisės“.
Europos liaudies partijos narys Gabrielius Landsbergis teigė, jog atsargus finansų planavimas, taupymo priemonės ir struktūrinės reformos Lietuvoje atsipirko, o „agresijos prieš Ukrainą kontekste Europa ir euro zona tapo geopolitine užuovėja, kurios žmonės siekia“. EP narys pasidžiaugė, kad, „remiantis naujausiais tyrimais, lietuviai grįžo į didžiausių euro entuziastų gretas“.
Socialistų ir demokratų frakcijos narė Vilija Blinkevičiūtė pasveikino Lietuvą, sėkmingai įgyvendinusią būtinus konvergencijos kriterijus. „Lietuva yra maža valstybė, todėl dalyvavimas euro zonoje tikrai padės mūsų šaliai plėsti prekybos ir finansinius ryšius su kitomis euro zonos valstybėmis, sudarys geresnes sąlygas užsienio investicijoms, o tai kartu skatins ir Lietuvos gyventojų pajamų didėjimą, kokybišką užimtumą bei darbo vietas", – pažymėjo EP narė.
„Lietuvos prisijungimas prie ekonominės ir pinigų sąjungos yra teisingas, logiškas ir tolesnę integraciją į ES lemiantis žingsnis“, – teigė Petras Auštrevičius (Liberalų ir demokratų aljansas).
Zigmantas Balčytis (Socialistai ir demokratai) akcentavo, kad "euras suteiks papildomą impulsą Lietuvos ekonomikai ir šalies gyventojų gerovei, išnyks valiutų kursų [svyravimo] rizika, atsiras tvirtos prielaidos mažėti palūkanų normoms, taip pat atsiras didesnė galimybė sparčiau kelti žmonių pragyvenimo lygį".
Liberalų ir demokratų frakcijos narys Antanas Guoga teigė galintis didžiuotis Lietuva, nes „2006 m., nors ir pritrūkusi 0,1 proc., šalis nesufalsifikavo duomenų tam, kad taptų euro zonos nare“. Pasak EP nario, nuo to laiko šalis intensyviai dirbo rengdamasi narystei euro zonoje, todėl nusipelnė ES palaikymo.
„Lietuvos įstojimas į bendros valiutos zoną būtų klaida”, – teigė Europos konservatorių ir reformistų frakcijos narys Valdemaras Tomaševskis. Jo įsitikinimu, Lietuvai būtų geriau pasilikti savo valiutą „bent iki tol, kol euro zonos situacija bus aiški ir nuspėjama“.
