Ekspertų teigimu, finansinė neištikimybė nebūtinai prasideda nuo didelės skolos. Kartais tai būna nutylėtas pirkinys, sumažinta jo kaina ar iš bendrų santaupų paimti pinigai, kuriuos ketinama greitai grąžinti. Tačiau „greitai“ gali virsti dar viena paskola, nauja mėnesio įmoka ir vis sunkiau slepiama problema.
„Didžiausia problema dažnai yra ne pats pirkinys ar paskola. Bėda ta, kad vienas žmogus poroje sprendimus priima matydamas tikrovės neatitinkantį bendrų finansų vaizdą. Jis mano, kad pora turi tam tikrą sumą santaupų, gali įsigyti būstą ar atlaikytų laikiną pajamų sumažėjimą. Tačiau dalies santaupų jau nebėra, o dalis būsimų pajamų skirta įmokoms“, – sako skaitmeninio specializuoto paskolų ir indėlių banko „Fjord Bank“ rinkodaros vadovas Julius Atidukraitis.
Finansinės paslaptys paplitusios ir Europoje
Tyrimai rodo, kad finansinės paslaptys porose paplitusios abiejose Atlanto pusėse. JAV Nacionalinio finansinio švietimo fondo apklausoje 43 proc. bendrus finansus turėjusių žmonių pripažino bent kartą finansiškai apgavę partnerį. 39 proc. buvo nuslėpę pirkinį, sąskaitą, grynuosius pinigus ar mokėjimo dokumentą, o 21 proc. melavo apie savo pajamas arba turimas skolas.
Panašios tendencijos matomos ir Europoje. „Experian“ užsakymu Jungtinėje Karalystėje atliktas tyrimas parodė, kad 27 proc. 18–35 metų žmonių yra melavę partneriui apie savo finansinę padėtį. Vokietijoje atlikta „Verivox“ ir „Parship“ apklausa atskleidė, kad daugiau nei pusė respondentų partneriui neatskleidžia visos savo finansinės padėties, o apie turimus kreditinius įsipareigojimus atvirai kalba tik kiek daugiau nei ketvirtadalis.
Vis dėlto atskira sąskaita, asmeninės santaupos ar savarankiškai priimtas sprendimas, J.Atidukraičio teigimu, dar nėra finansinė neištikimybė. Du žmonės neprivalo sujungti visų pajamų ir atsiskaityti vienas kitam už kiekvieną išleistą eurą. Riba peržengiama tuomet, kai slepiama tai, kas gali turėti įtakos bendroms išlaidoms, įsipareigojimams ar ateities planams.
„Šimto eurų pirkinys vienoje šeimoje gali būti nereikšmingas, o kitoje – reikšti, kad mėnesio pabaigoje pritrūks pinigų būsto paskolai, nuomai ar komunalinėms paslaugoms apmokėti. Todėl nėra konkrečios sumos, nuo kurios prasideda finansinė neištikimybė. Svarbiausia, ar žmogus informaciją slepia todėl, kad supranta, jog ją žinodamas partneris bendrą finansinę padėtį vertintų kitaip“, – aiškina J.Atidukraitis.
Vienose porose slepiami pirkiniai ar tikroji jų kaina, kitose – vartojimo paskolos, pirkimai išsimokėtinai arba artimiesiems reguliariai pervedami pinigai. Kartais nutylimos ne skolos, o santaupos ar tikrasis atlyginimas. Situacijos skiriasi, tačiau jų esmė ta pati: vienas žmogus turi abiem svarbios informacijos ir sąmoningai nusprendžia ja nesidalinti.
Skolinamasi ne pirkiniui, o paslapčiai išsaugoti
J.Atidukraičio teigimu, finansinis melas retai prasideda nuo ketinimo ilgai apgaudinėti partnerį. Dažniau žmogus bijo konflikto, gėdijasi savo sprendimo arba tikisi išspręsti problemą anksčiau, nei ją kas nors pastebės. Pavyzdžiui, brangesnis pirkinys gerokai sumažina sąskaitos likutį. Kad šeimos biudžete neatsirastų pastebima spraga, žmogus panaudoja kredito kortelę. Kitą mėnesį tenka padengti ir įprastas išlaidas, ir kredito kortelės įmoką, todėl imama vartojimo paskola. Kol visi mokėjimai atliekami laiku, iš šalies gali atrodyti, kad šeimos padėtis nepasikeitė.
Nauja paskola trumpam užkamšo biudžeto spragą, bet kartu sumažina artimiausių mėnesių laisvas pajamas.
Tačiau tuomet jau skolinamasi tam, kad būtų galima toliau slėpti ankstesnį sprendimą.
„Tai pavojingas momentas. Nauja paskola trumpam užkamšo biudžeto spragą, bet kartu sumažina artimiausių mėnesių laisvas pajamas. Jei partneris apie tai nežino, bendros išlaidos ir toliau planuojamos taip, tarsi visi tie pinigai būtų laisvi. Todėl tikrasis problemos mastas gali būti gerokai didesnis, nei iš pradžių rodo skolos suma“, – sako J.Atidukraitis.
Jo teigimu, šeimos finansiniam atsparumui svarbu tai, kokia pajamų dalis kiekvieną mėnesį skiriama įsipareigojimams. Viena paskola gali tapti sunkiai pakeliama, o keli aiškiai suplanuoti įsipareigojimai – nesukelti didesnių sunkumų. Svarbiausia, kiek pinigų, sumokėjus visas įmokas, lieka kasdienėms reikmėms, santaupoms ir nenumatytoms išlaidoms.
Asmeninę paskolą galima paimti ir sutuoktiniui nežinant
„Fjord Bank“ rinkodaros vadovas atkreipia dėmesį į dar vieną svarbų aspektą: susituokę žmonės vartojimo paskolą gali imti asmeninėms arba šeimos reikmėms. Kai paskola skirta asmeninėms reikmėms ir tenkinamos nustatytos sąlygos, kredito davėjas gali vertinti ją imančio žmogaus pajamas ir įsipareigojimus, neįtraukdamas sutuoktinio duomenų. Skolinantis šeimos reikmėms vertinama bendra finansinė padėtis, o į procesą įtraukiamas ir sutuoktinis.
„Asmeninė paskola savaime nėra paslaptis, žmonės taip skolinasi ir dėl paprastesnio proceso, kai nereikia įtraukti sutuoktinio. Vis dėlto, jei pora planuoja įsigyti būstą, automobilį ar turi kitų bendrų tikslų, apie naują įsipareigojimą verta pasikalbėti net tada, kai paskola imama asmeninėms reikmėms. Netikėtai paaiškėjusi antros pusės turima paskola gali pakeisti tai, ką pora iš tiesų gali sau leisti“, – pastebi J.Atidukraitis.
Skirtingose sąskaitose įsipareigojimai lengvai pasimeta
Paslėpti išlaidas šiandien lengviau nei tuomet, kai didžioji dalis šeimos pinigų buvo laikoma vienoje sąskaitoje ar bendroje piniginėje, sako „Fjord Bank“ rinkodaros vadovas. Atlyginimas gali būti gaunamas į vieną banką, paskola paimta kitame, pirkiniai išskaidyti dalimis, o prenumeratos ir kiti mokėjimai nuskaitomi automatiškai. Todėl bendrą mėnesio išlaidų sumą sunkiau pastebėti ne tik antrajai pusei, bet kartais ir pačiam žmogui.
„Keliolikos ar keliasdešimties eurų įmoka neatrodo reikšminga, tačiau penki ar šeši tokie mokėjimai jau gali sudaryti nemažą pajamų dalį. Pirkdami internetu aiškiai matome, kiek per mėnesį kainuos vienas pirkinys, bet gerokai rečiau suskaičiuojame, kiek atsieina visi anksčiau prisiimti įsipareigojimai kartu“, – sako J.Atidukraitis.
Anot jo, vienas iš aiškiausių įspėjamųjų ženklų yra negebėjimas iš karto pasakyti, kiek iš viso kas mėnesį sumokama už paskolas, pirkinius išsimokėtinai ir kitus finansinius įsipareigojimus.
Problemos savaime neišsprendžia ir paskolų refinansavimas. Jis gali būti naudingas, jei sumažina palūkanas, bendrą kredito kainą arba leidžia pakeisti pernelyg didelę mėnesio įmoką pakeliamesne. Tačiau mažesnė įmoka nebūtinai reiškia pigesnę paskolą: pailginus skolos grąžinimo laikotarpį, bendra kreditoriui sumokama suma gali net padidėti.
„Todėl refinansuojant skolas būtina lyginti ne tik mėnesio įmoką, bet ir palūkanas, sutarties mokesčius, naują paskolos terminą bei visą grąžintiną sumą. Jei įsipareigojimus slepiate nuo partnerio, jų perkėlimas kitam kreditoriui gali palengvinti mėnesio naštą, tačiau neišspręs problemos, dėl kurios skola tapo paslaptimi“, – sako ekspertas.
Kad žmonės ir Lietuvoje vis dažniau peržiūri anksčiau prisiimtus įsipareigojimus, rodo „Fjord Bank“ duomenys. Refinansavimo paskolos pernai sudarė 22,1 proc. banko suteiktų paskolų, o 2026 m. pradžioje jų dalis išaugo iki 29,7 proc. – refinansuoti ankstesnių įsipareigojimų buvo skirta jau beveik kas trečia paskola. Pasak V. Kandlos, tai nebūtinai reiškia, kad žmonių finansinė padėtis blogėja: dalis gyventojų tiesiog aktyviau vertina turimų paskolų sąlygas ir ieško būdų sumažinti palūkanas, bendrą kredito kainą arba mėnesio įmokų naštą.
Kiek partneriai turėtų žinoti apie vienas kito finansus?
Pasak „Fjord Bank“ rinkodaros vadovo, vieno visoms poroms tinkamo finansų valdymo būdo nėra. Vienos poros visas pajamas perveda į bendrą sąskaitą, kitos sutaria, kokią sumą kiekvienas skirs būstui, maistui, vaikams ir santaupoms, o likusius pinigus valdo atskirai. Abu modeliai gali veikti, jei abu žmonės vienodai supranta bendrą finansinę padėtį.
„Partneriai gali turėti asmeninių pinigų ir juos leisti neprašydami vienas kito leidimo. Tačiau abu turėtų žinoti, kokias pajamas gauna šeima, kiek ji turi santaupų, kokius reguliarius įsipareigojimus vykdo ir kiek iš tiesų gali skirti bendriems tikslams“, – teigia J.Atidukraitis.
Praktiškas sprendimas gali būti bendra sąskaita kasdienėms šeimos išlaidoms ir po atskirą sąskaitą kiekvieno asmeninėms reikmėms. Taip išsaugomas savarankiškumas, o bendri pinigai lieka matomi. Dar svarbiau iš anksto sutarti, kokius pirkinius ir naujus finansinius įsipareigojimus pora aptars kartu. Vienai šeimai svarbu pasitarti dėl 100 eurų išlaidų, kitai – dėl 1000 eurų. Tai priklauso nuo pajamų, turimų įsipareigojimų ir bendrų tikslų.
Paaiškėjus tiesai pirmiausia reikia skaičių
Sužinojus apie nuslėptą paskolą, pirmoji reakcija dažniausiai būna emocinė. Vis dėlto prieš sprendžiant, ką daryti toliau, būtina išsiaiškinti situaciją: suskaičiuoti visus kreditus, jų likučius, palūkanas, mėnesio įmokas, grąžinimo terminus ir galimus vėlavimus. Reikėtų įtraukti ir kredito korteles, pirkinius išsimokėtinai bei kitus reguliarius mokėjimus.
„Pažadas, kad tai daugiau nepasikartos, nėra finansinis planas. Pirmiausia reikia vienoje vietoje matyti visus skaičius, net jei juos nemalonu pripažinti. Tik tuomet galima spręsti, kokią sumą šeima iš tikrųjų gali kas mėnesį skirti skoloms, kuriuos įsipareigojimus grąžinti pirmiausia ir ar verta kurį nors jų refinansuoti“, – sako J.Atidukraitis.
Jei bent vienas įsipareigojimas lieka nutylėtas, planas ir toliau grindžiamas netiksliais duomenimis. Jei paskolų jau nebepavyksta grąžinti laiku, laukti, kol problema išaiškės savaime, paprastai reiškia tik didesnes išlaidas ir mažiau galimybių ją suvaldyti.
