Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Finansų ministerija prognozuoja: augs darbo našumas, didės darbo jėgos paklausa, mažės nedarbo lygis, augs darbo užmokestis

Ar tikrai ne viską galima nupirkti?
Flickr.com / Finansų ministerija Lietuvai piešia šviesią ateitį.
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Įvertinusi Lietuvos ūkio raidos tendencijas, Finansų ministerija patikslino vidutinės trukmės ekonominių rodiklių projekcijas. Palyginus su praėjusių metų gruodžio projekcijomis, patikslintos infliacijos, darbo užmokesčio, nedarbo lygio, vartojimo prognozės.

Prognozuojama, kad pagal BVP augimo tempus 2014-2017 metais Lietuva išliks sparčiausiai augančių ES valstybių narių trejetuke. Toliau augs darbo našumas, didės darbo jėgos paklausa, mažės nedarbo lygis, augs darbo užmokestis.

 Ekonomika

Nuosaikus eksportas ir vidaus paklausa lems, kad Lietuvos BVP 2014 m. augs 3,4 proc., 2015 m. – 4,3 proc., 2016 m. – 4 proc., 2017 m. – 4,3 proc. Pagal šiuos duomenis, Lietuva vidutiniu laikotarpiu išliks sparčiausiai augančių ES šalių narių trejetuke.

Nuosaikus eksportas ir vidaus paklausa lems, kad Lietuvos BVP 2014 m. augs 3,4 proc., 2015 m. – 4,3 proc., 2016 m. – 4 proc., 2017 m. – 4,3 proc.

Nuo antrojo 2013 m. pusmečio eksporto įtaka ūkio augimui silpnėjo, pagreitį įgavo vidaus paklausa, kuri vidutiniu laikotarpiu turės vis didesnės įtakos BVP augimui. Tokios tendencijos turėtų tęstis iki pat prognozuojamo laikotarpio pabaigos.

Dėl vidaus kreditavimo galimybių ir įmonių sukauptų nuosavų išteklių bus aktyviau investuojama. Tam reikšmingos įtakos turės ir ES investicijos.

Privatų vartojimą skatins gerėjančios namų ūkių nuotaikos ir atsigaunanti vidaus darbo rinka, tam tikrą papildomą impulsą vartojimui suteiks užsienyje uždirbtų pajamų pervedimai į Lietuvą. Dėl to namų ūkių pajamos augs greičiau už infliaciją ir didės žmonių perkamoji galia.

Toliau konsoliduojant viešuosius finansus, valdžios sektoriaus vartojimas vidutiniu laikotarpiu išliks nuosaikus.

Infliacija, darbo užmokestis

Yra nedidelė rizika, kad kainas Lietuvoje gali paveikti dėl įvairių netikėtų veiksnių sparčiau nei numatyta brangsianti nafta.

Numatoma, kad vidutiniu laikotarpiu, kol vartojimas bus nuosaikus, o išorės veiksnių – maisto žaliavų ir energijos kainų – poveikis menkas, vidutinė metinė infliacija 2014 m. sieks 1,0 proc., 2015 m. – 2,0 proc., 2016 m. – 2,5 proc., 2017 m. – 2,9 proc.

Yra nedidelė rizika, kad kainas Lietuvoje gali paveikti dėl įvairių netikėtų veiksnių sparčiau nei numatyta brangsianti nafta. Maisto žaliavų brangimas vidutiniu laikotarpiu taip pat priskirtinas prie didesnės infliacijos rizikos.

Prognozuojama, kad, toliau augant darbo našumui, didėjant darbo jėgos paklausai, mažėjant nedarbo lygiui ir po truputį mažėjant darbo jėgos pasiūlai, darbo užmokestis didės sparčiau nei pernai. Numatoma, kad darbo užmokestis 2014–2017 m. augs 5,8–6,9 proc. per metus.

Darbo rinka

2013 m. antrąjį pusmetį užfiksuotas spartesnis (palyginti su pirmuoju pusmečiu) metinis užimtųjų skaičiaus augimo tempas leidžia tikėtis, kad teigiamos užimtumo ir nedarbo pokyčių tendencijos tęsis ir 2014 metais.

Nors ekonomika auga ir nedarbas toliau mažės sparčiu tempu, vidutiniu laikotarpiu jis išliks gana didelis. Numatoma, kad nedarbo lygis 2014 metais sumažės iki 10,5 proc., o 2015–2017 m. sudarys atitinkamai 9, 7,8 ir 6,5 proc.

Rizikos

Neigiama rizika numatomam ekonominės raidos scenarijui kyla dėl geopolitinio netikrumo, tačiau scenarijaus sudarymo metu turimais duomenimis jos pesimistinis variantas yra mažai tikėtinas, o Lietuvos ūkio tiesioginis jautrumas Rusijos ūkio svyravimams yra mažas. Be to, kol kas per anksti vertinti šios rizikos mastą, kol nėra žinomas ekonominių santykių su Rusija pokyčių mastas ir pobūdis. Informacija, susijusi su šia rizika, nuolatos stebima ir vertinama.

Ankstesnių Rusijos krizių patirtis rodo, kad Lietuvos verslininkai sugebėdavo per 15–18 mėnesių surasti naujas eksporto rinkas, todėl Rusijos rinkos netekimo poveikis Lietuvos makroekonominiams rodikliams būtų mažas ir trumpalaikis.

Per pastaruosius 20 metų Lietuvos ūkio subjektai gerokai susilpnino ryšius su Rusija, Lietuvos eksportas tapo diversifikuotas, o lietuviškos kilmės prekių eksportas į Rusiją 2013 m. sudarė tik 4,8 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto, arba 2,1 proc. BVP.

Ankstesnių Rusijos krizių patirtis rodo, kad Lietuvos verslininkai sugebėdavo per 15–18 mėnesių surasti naujas eksporto rinkas, todėl Rusijos rinkos netekimo poveikis Lietuvos makroekonominiams rodikliams būtų mažas ir trumpalaikis.

Galima ir teigiama rizika, kad ūkio plėtra bus spartesnė nei numatyta ekonominės raidos scenarijuje, jeigu ES verslo pasitikėjimas didės sparčiau, nei numatyta Europos Komisijos 2014 metų žiemos prognozėse.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką