„Mūsų valstybės skola po truputėlį auga dabar. Aišku, tą augimą gerokai prilėtina tos papildomos pajamos iš mūsų mokestinių pakeitimų padarytų. Bet šita problema anksčiau ar vėliau iškils. Skolos augimo problema, išlaidų augimo... tikrai nebus lengvas 2027 metų biudžetas, reikės padirbėt ganėtinai stipriai“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė ministras.
„Šiuo metu mes jau esam padarę mokestinių pakeitimų, turim pasižiūrėti, koks yra poveikis ekonomikai, kaip jie yra surenkami, galbūt kažkokius pataisymus padaryti ir tik tada bus galima šnekėt. (...) Dabar vyksta aplink mus tokių neplanuotų dalykų, kurie nebuvo įtraukti į jokias prognozes. Turiu omeny (konfliktą – BNS) Artimuosiuose Rytuose, tai tokiam kontekste dabar kalbėti apie kažkokius mokestinius pakeitimus tikrai yra ankstyva“, – kalbėjo K.Vaitiekūnas.
Valstybės kontrolės teigimu, nepriėmus sprendimų dėl papildomų tvarių pajamų šaltinių, ateityje gali tekti rinktis tarp gynybos finansavimo ir kitų viešųjų paslaugų.
K.Vaitiekūnas teigia, kad su Europos Komisija vyks dialogas, be to, bus bandoma rasti būdą grąžinti šalį į įprastą išlaidų augimo trajektoriją.
„Kaip ta procedūra konkrečiai atrodys... Ji turbūt bus panaši į tas procedūras, kurios yra taikomos šalims, kurios turi perteklinio deficito procedūrą. Mes tokios neturim, mūsų deficitas nėra jau toks didelis, kad tokia procedūra būtų taikoma“, – kalbėjo ministras.
K.Vaitiekūnas pabrėžė, kad šiuo metu valstybės prioritetai yra „socialinio ekonominio kontrakto“ išlaikymas, visų valstybės funkcijų vykdymas, gynybos finansavimas ir taisyklių laikymasis.
Kaip rašė BNS, Valstybės kontrolės vertinimu, atsižvelgus į įprastus sprendimus kelti neapmokestinamąjį pajamų dydį, pensijas ir kitas išlaidas, valdžios deficitas 2028 metais galėtų siekti apie 3 proc. BVP, o 2029 metais – viršyti šią ribą.
Be to, prognozuojama, kad 2026–2029 metais valdžios skola išaugs nuo 45 iki 55,3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o išlaidos palūkanoms – nuo 1,1 iki 1,8 mlrd. eurų.
BNS rašė, kad nuo šių metų įsigaliojusi mokesčių reforma numato, tris gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifus, nepriklausomai nuo pajamų rūšies – vienodai apmokestinamos tiek darbo santykių, tiek individualios veiklos pajamos. Standartinis pelno mokesčio tarifas padidintas 1 proc. punktu iki 17 proc., o lengvatinis – iki 7 procentų.
Be to, neliko pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos centralizuotam šildymui, karštam vandeniui bei malkoms. Ne gyvybės draudimo sutartys apmokestintos vadinamuoju saugumo įnašu, pakoreguotas nekilnojamojo turto mokestis, įvestas cukraus mokestis.
Be to, 2026 metų valstybės biudžete numatytos rekordinės 5,38 proc. BVP išlaidos gynybai.
Planuojamas 2026-ųjų biudžeto deficitas siekia 2,7 proc. BVP, tačiau įtraukus ir karinius įsigijimus – 5 proc. BVP. Tuo metu valstybės skola turėtų siekti 45,4 proc. BVP.
