Dabar populiaru
Publikuota: 2020 lapkričio 23d. 15:31 , Atnaujinta: 2020 lapkričio 23d. 16:43

EBPO vadovas pateisina didesnį Lietuvos išlaidavimą: kovai su pandemija turite mesti viską

Koronavirusas
„Scanpix“/„SIPA“ nuotr. / Koronavirusas

Lietuva gerai susitvarkė su pirmąja koronaviruso banga, nes ėmėsi tinkamų ribojimų, karantinas metų pradžioje buvo pakankamai trumpas, o finansinė parama greitai pasiekė gyventojus ir įmones, pirmadienį pareiškė Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) vadovas Angelas Gurria. Vis dėlto dar tvyrant neapibrėžtumui dėl pandemijos pabaigos, jis ragina nusiteikti sunkumams antrosios COVID-19 bangos metu.

„Lietuva gerai atlaikė pirmąjį COVID-19 šoką dėl gerų sulaikymo priemonių, sveikatos sistemos, o finansinė parama greitai pasiekė namų ūkius ir įmones“, – nuotolinėje spaudos konferencijoje sakė A.Gurria.

Jis pabrėžė, kad Lietuvos ekonomikai šiemet prognozuojamas mažiausias smukimas tarp 37 EBPO šalių, vis dėlto antroji koronaviruso banga temdo lūkesčius.

EBPO prognozuoja, kad Lietuvos Bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet susitrauks 2 proc., o 2021 metais augs 2,7 procento.

Anot EBPO generalinio sekretoriaus, nepaisant vilčių kitąmet sulaukti vakcinos nuo viruso, neapibrėžtumas dar gali tęstis artimiausius 12–18 mėnesių, todėl vietos atsikvėpti dar nėra.

Prieš pandemiją turite mesti viską, ką galite – visus resursus, kokių tik reikia.

„Priešakyje dar laukia daug sunkumų“, – sakė A.Gurria.

EBPO pareigūnas taip pat sveikino Lietuvos vyriausybės patvirtintą ekonomikos skatinimo DNR planą, kurį vykdant 4 proc. BVP bus investuota į švietimą, inovacijas, skaitmeninę transformaciją ir kovą su klimato kaita.

Anot jo, tokio pinigų kiekio įliejimas į ekonomiką neabejotinai didins valstybės skolą ir valdžia turi nusistatyti sau ilgalaikį tikslą šią skolą sumažinti, tačiau tai galės įvykti ne anksčiau, nei baigsis pandemija.

„Tai būtų didelė klaida, jei pradėtume sparčiai taupyti per anksti, vos krizei pasibaigus, ir ne itin gerai iš jos išėjus“, – sakė A.Gurria.

Jis tvirtino pateisinantis Lietuvos ketinimus nesiimti žingsnių sumažinti valstybės skolą jau kitais metais, net jeigu šalies ekonomika yra viena geriausių pasaulyje pagal tai, kaip jai iki šiol pavyko atlaikyti pandemiją.

„Prieš pandemiją turite mesti viską, ką galite – visus resursus, kokių tik reikia“, – kalbėjo pareigūnas.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Angelas Gurria
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Angelas Gurria

Finansų ministras Vilius Šapoka sakė, kad nepaisant antro karantino Lietuvoje, ekonomikos vystymosi prognozės iš esmės nesikeičia.

Jo teigimu, Finansų ministerija šiemet prognozuoja ekonomikos smukimą 1,5 proc., kitąmet – apie 3 proc. augimą.

CO2 mokesčiai

EBPO vadovas A.Gurria taip pat paragino Lietuvą mažinti subsidijas iškastiniam kurui ir smarkiai plėsti anglies dvideginio mokestį.

„Norint, kad žmonės mažiau terštų, reikia stipriai apmokestinti emisijas“, – kalbėjo organizacijos generalinis sekretorius.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Tarša
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Tarša

Su tuo sutiko ir nuotoliniame susitikime su A.Gurria dalyvavę Lietuvos politikai.

Anot prezidento Gitano Nausėdos patarėjo Simono Krėpštos, ekologiniai mokesčiai tampa aktualūs visame pasaulyje, o „ilguoju laikotarpiu bus aktualūs ir Lietuvoje“.

Finansų ministras sakė palaikantis CO2 mokesčio įvedimą.

„Tai yra kur kas sveikesnis mokestis ekonomikai nei, pavyzdžiui, stipriau apmokestinti su darbo santykiais susijusias pajamas“, – kalbėjo V.Šapoka.

„Aš neabejoju, kad ateityje rasis daugiau mokesčių, kurie susiję su žaliuoju kursu“, – pridūrė jis.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Vilius Šapoka ir Saulius Skvernelis
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Vilius Šapoka ir Saulius Skvernelis

Kandidatė naujojoje Vyriausybėje vadovauti Ekonomikos ir inovacijų ministerijai Aušrinė Armonaitė sakė, kad naujoji centro-dešinės koalicija ekologinių mokesčių įvedimo detaliai neaptarinėjo.

Vis dėlto ji teigė, kad tokie mokesčiai turi „kalbėti apie taršą“.

„Mokestis dėl mokesčio savaime nėra tikslas. Mokestis turi akseleruoti pokyčius ir šiuo atveju tai turi vykti klimato kaitos požiūriu“, – tvirtino A.Armonaitė.

Asmeninio albumo nuotr./Aušrinė Armonaitė
Asmeninio albumo nuotr./Aušrinė Armonaitė

Ragina jungti mažas mokyklas

Spaudos konferenciją EBPO surengė parengusi Lietuvai ekonominę apžvalgą. Tai daroma kartą per du metus.

Šioje apžvalgoje Lietuva paraginta jungti mažas mokyklas ir skatinti universitetų specializaciją, siekiant kokybiškesnio švietimo. Apie tai paskelbė naujienų agentūra BNS.

Paryžiuje įsikūrusi tarpvyriausybinė ekonominė organizacija teigia, kad Lietuvoje pradinio ir pagrindinio ugdymo rezultatai silpni, o išlaidos infrastruktūrai – per didelės, atspindinčios pernelyg didelius mažų mokyklų išlaikymo kaštus.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Molėtų pradinė mokykla
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Molėtų pradinė mokykla

„Mokyklų veiklai stinga sistemingos priežiūros. Pastaruoju metu įvestos reformos buvo veikiau kuklios, daugiausiai apimančios mokytojų atlyginimų didinimą. Vyriausybė turėtų sujungti mažas mokyklas ir stiprinti kokybės priežiūrą“, – rašoma pirmadienį paskelbtoje ataskaitoje.

EBPO pabrėžia, kad mokymosi rezultatai Lietuvos kaimiškose vietovėse yra gerokai blogesni nei miestuose, tačiau savivaldybės priešinasi mokyklų reorganizacijai.

Organizacijos ekspertų teigimu, siekdama pokyčių centrinė valdžia galėtų peržiūrėti finansavimo kriterijus ir stebėsenos mechanizmą.

„Vyriausybė turėtų tęsti mokyklų tinklo reformą, iš esmės – taikydama tinkamas finansavimo formules ir gerindama mokyklų stebėseną, tuo pačiu atsižvelgdama į mokyklų reorganizacijos naudą ir trūkumus, pavyzdžiui, pailgėjusį kelią iki mokyklos arba bendruomenių gyvenimo pablogėjimą. Apskritai turėtų didėti išlaidų dalis, skiriama mokymui, ypač skaitmeniniams įgūdžiams ugdyti, o išlaidos infrastruktūrai turėtų mažėti“, – teigia EBPO.

Ji teigia, kad Lietuvoje profesinis mokymas nesuteikia tinkamų įgūdžių, mokyklų tinklui dažnai stinga masto ir specializacijos, o apmokymas įmonėse (pameistrystė), įvestas 2016 metais, pritraukia dar nedaug mokinių.

Anot EBPO, aukštasis mokslas Lietuvoje yra fragmentuotas.

Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Vilniaus universiteto Astronomijos observatorija
Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Vilniaus universiteto Astronomijos observatorija

„Pastarosios pastangos konsoliduoti universitetų tinklą žlugo arba nedavė numatytų rezultatų. Finansavimas suteikia nedaug iniciatyvų gerinti kokybę. Vyriausybė turėtų skatinti universitetus specializuotis siauresnėse srityse. Kokybę taip pat galėtų padėti pagerinti nuodugnesnis kokybės vertinimas ir finansavimo reforma“, – teigia EBPO.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiškai su „Norfa“

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką