Pasak šalies vadovo, palyginti su dabartiniu ES biudžetu, šios išlaidos turės būti didinamos.
„Be tradicinių politikų atsiranda nauji prioritetai, pirmiausia gynyba ir saugumas, mūsų parama Ukrainai. Ir, žinoma, konkurencingumas, kuris turbūt yra gyvybinė Europos Sąjungos išlikimo sąlyga. Jeigu nebūsime konkurencingi, būsime pasmerkti“, – Prezidentūros perduotame vaizdo komentare po Europos Vadovų Tarybos susitikimo Kipre kalbėjo šalies vadovas.
„Visiems šiems prioritetams atspindėti tokio biudžeto, koks buvo praėjusioje finansinėje perspektyvoje, jau nepakanka. EK pasiūlytas biudžetas, beveik du trilijonai eurų, man atrodo, yra adekvatus“, – kalbėjo G.Nausėda.
Pasak prezidento, papildomiems poreikiams finansuoti reikėtų ieškoti naujų šaltinių, nemažinant valstybėms narėms tenkančių lėšų: „Norėtume, kad nuosavi ištekliai būtų diskutuojami tokie, kurie iš principo padidina Europos Sąjungos biudžetą, bet ne nacionalinių valstybių sąskaita.“
Kaip rašė BNS, G.Nausėda šią savaitę teigė, kad būsimas daugiametis ES biudžetas atlieps gynybos ir saugumo prioritetus ne tik Lietuvai, bet ir visai Bendrijai. Tačiau jis pasigedo aiškaus ES rytinio flango įtraukimo į 2028–2034 metų biudžetą.
Prezidento teigimu, ES taip pat nori išlaikyti finansavimą „tradicinėms politikoms“, pavyzdžiui, žemės ūkiui – kad visų Bendrijos šalių ūkininkai gautų vienodas tiesiogines išmokas.
„Yra dalykų, kuriuos dar turime padaryti, nes tiesioginių išmokų konvergencija yra nepasibaigęs procesas. Šiuo metu nesiekia mūsų žemdirbių gaunamos tiesioginės išmokos nei 80 procentų Europos Sąjungos vidurkio“, – pabrėžė G.Nausėda.
Lietuvos ūkininkams 2028–2034 metais numatoma skirti 4,386 mlrd. eurų paramos, arba 20 proc. mažiau nei ankstesnėje finansinėje perspektyvoje (5,485 mlrd. eurų).
EK pernai liepą pristatė beveik 2 trln. eurų siekiantį 2028–2034 metų bloko biudžeto projektą, kuriuo siekiama skatinti konkurencingumą, remti Ukrainą ir patenkinti tradicinius Europos pinigų gavėjus, pavyzdžiui, ūkininkus.
