Dabar populiaru
Publikuota: 2015 vasario 4d. 18:53

Graikija bando įrodyti, kad nieko kartais yra geriau už 7 mlrd. eurų

Yanis Varoufakis
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Yanis Varoufakis

Naujasis Graikijos finansų ministras Yanis Varoufakis, vos pradėjęs derybas su Europos partneriais dėl Graikijos krizės suvaldymo plano, vietinės žiniasklaidos iškart buvo pakrikštytas „roko žvaigžde“. Koks iš tiesų jo požiūris į problemas, kurios gresia ne tik Graikijai, tačiau ir visai Europai? Portalo bussinesinsider.com žurnalistai prisimena 2013-aisiais parengtą interviu ir Y. Varoufakio pateiktus pasiūlymus.

Finansų ministras aktyviai domisi „lošimų teorija“ – taip vadinama konkurencingų ir strategiškai svarbių sprendimų priėmimo situacijų analizė, kai vieno iš derybų dalyvių elgesys priklauso nuo kitų derybų dalyvių elgesio.

Y.Varoufakis, bendradarbiaudamas su Shaunu Hargreavesu-Heapu, netgi yra parašęs apie tai knygą „Lošimų teorija: kritiškas tekstas“.

Bet jo akademiniai interesai mažai ką pasako apie tai, ką ministras iš tiesų ketina daryti. Daugiau apie šį žmogų atskleistų jo nuveikti darbai pastaraisiais krizės Graikijoje metais.

Finansinė parama – tik našta

2013-aisiais Y. Varoufakį kalbinęs žurnalistas Tomas Hirstas prisimena, jog tuomet jis pateikė įdomių įžvalgų. Jis kalbėjo apie tai, kaip euro zonos lyderiams pavyko įtikinti pasaulį, kad Europos problemos iš tiesų yra tik individualių šalių problemos ir su bendros valiutos sąjunga tai nesusiję.

„Jie yra pasiruošę išleisti gana daug pinigų, kad galėtų ir toliau neigti sisteminę pačios krizės prigimtį. Pavyzdžiui, Graikijos atveju, buvo išleisti didžiuliai kiekiai pinigų, kurie nė kiek nepataisė situacijos. Tačiau ką jiems pavyko padaryti, tai įtikinti pačius graikus, kad tai yra tik Graikijos problema“, – tuo metu pareiškė Y. Varoufakis.

Jo nuomone, suteikdama Graikijai pagalbą skolos pavidalu ES šiai šaliai užkrovė didesnę naštą, nei graikų ekonomika sugeba atlaikyti.

2013-aisiais portalui bussinessinsider.com Y.Varoufakis išvardijo tokius euro trūkumus:

– Pinigų sąjunga visų pirma sunaikino vidinius šalių krizės „amortizatorius“, kitaip tariant, veiksnius, dėl kurių galima prognozuoti artėjančią krizę. Dėl šios priežasties išaugo ateities krizių tikimybė ir jų mastas (jei krizė bus, ji apims daugiau šalių).

– Iš anksto numatant galimą krizę buvo sukurtas kenksmingas finansinės pagalbos šaliai modelis, kuris, Y. Varoufakio nuomone, krizę šalyje tik dar labiau paryškina.

– Iš šalies nepastebimas makroekonomikos nestabilumas tik didėja, kas įrodo, jog Europos Sąjungos fiskalinė bei monetarinė politika buvo nenuosekli.

– Europos centrinio banko lemtingas įsikišimas, Graikijoje nulėmęs trumpą finansinio stabilumo periodą, kainavo ilgą Graikijos dezintegraciją.

Taigi Y. Varoufakis teigia, kad Europos politikų ir centrinio banko veiksmai, kuriais siekta palengvinti šio regiono ekonomines bėdas, jas tik pagilino. Bandymai finansiškai padėti bėdoje atsidūrusiai šaliai didina įtampą ir atotrūkį tarp finansiškai remiančiųjų ir remiamųjų šalių.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Euro krizė
AFP/„Scanpix“ nuotr./Euro krizė

Pasiūlymas visoms euro zonos šalims

Tai paaiškina, kodėl nauja partijos „Syriza“ vadovaujama Graikijos vyriausybė priešinasi tolesniam ankstesnės vyriausybės numatyto plano vykdymui. Minėtam planui buvo pritarusi vadinamoji „troika“ – Europos Komisija, Europos Centrinis Bankas ir Tarptautinis valiutos fondas.

Naujoji Graikijos valdžia atsisakė 7 mlrd. eurų finansinės paramos, kurią šalis jau netrukus turėjo gauti.

Naujoji Graikijos valdžia atsisakė 7 mlrd. eurų finansinės paramos, kurią šalis jau netrukus turėjo gauti.

Y. Varoufakio teigimu, jei Graikija būtų priėmusi šią pagalbą, tai būtų tik prailginę arba pagilinę tvyrančią krizę bei problemas, su kuriomis šiandien susiduria ir kitos euro zonos šalys.

Y. Varoufakis – įžvalgus ministras. Jis jau turi planą, kaip Europai nebekartoti savo klaidų ir išsikapstyti iš šiuo metu egzistuojančių problemų. Jis kartu su partneriais siūlo Naująjį Europos susitarimą, kuris kilsteltų regiono ekonomiką.

Šiuo susitarimu siūloma:

– Rekapitalizuoti sunkiai besiverčiančius bankus, įvertinus kiekvieno iš jų situaciją individualiai, iš Europos stabilumo mechanizmo finansinės pagalbos fondo, užuot pagalbą skyrus per šalių nacionalines vyriausybes.

– Investicijos į smulkias ir vidutines įmones turėtų būti daromos per Europos institucijas, tokias kaip Europos investicijų bankas (EIB) ir Europos investicijų fondas (EIF).

– Visiems europiečiams užtikrinti maisto ir energijos prieinamumą, pasinaudojant Europos Maisto ženklų programa.

Ir nors Y. Varoufakis pirmiausia bus susitelkęs į skubius reikalavimus, kuriuos jam iškels Europos Centrinis Bankas, įdomu panagrinėti, kokį sprendimą besivystančiai Europos krizei jis siūlo.

„Europos lyderiai sieja savo viltis su globaliomis rinkomis – neva tai visus ištrauks į viršų. Tačiau aš manau, kad jiems teks smarkiai nusivilti“, – 2013-aisiais metais interviu sakė Y. Varoufakis.

Jo nuomone, žmonės, atsakingi už euro ateitį, galėtų priimti geresnius sprendimus.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Krizė
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Krizė

 

Lrt.lt
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Žiemos olimpinės žaidynės

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką