Dar 2015 m. pristatyta kinų iniciatyva „Pagaminta Kinijoje 2025“ (angl. Made in China 2025, MIC2025) buvo sumanyta kaip strateginis šalies pramonės transformacijos planas, kuriam įkvėpimo semtasi ir iš Vokietijos iniciatyvos „Pramonė 4.0“. Užsimota iki 2049 m., kai bus švenčiamas Kinijos Liaudies Respublikos šimtmetis, paversti valstybę pasauline lydere pažangiųjų technologijų srityje.
Išsamiame dešimtmečio plane pagrindinis dėmesys skirtas 10-ies strateginių sektorių pažangai ir siekiui užtikrinti Kinijos kaip pasaulinės galios pozicijas aukštųjų technologijų pramonės šakose, tokiose kaip robotika, aviacija, mažiau taršių automobilių (pvz., elektra ar biodujomis varomų transporto priemonių) gamyba.
Šis mokslo tyrimais ir eksperimentine plėtra grįstas planas laikomas svarbiu elementu, užtikrinančiu ilgalaikį Kinijos augimą ir konkurencingumą šiai tampant išsivysčiusios ekonomikos šalimi. Juo taip pat siekiama užtikrinti, kad kinų nenukonkuruotų kiti pigios produkcijos gamintojai, pvz., vietnamiečiai. Plane numatyta Kinijai svarbias importines technologijas pakeisti pačių kinų inovacijomis ir kurti įmones, kurios pajėgtų konkuruoti tiek vidaus, tiek pasaulinėje rinkoje. Todėl nemažai dėmesio skiriama pramonės procesams ir plėtrai, kad didėtų ne tik įvairių komponentų, bet ir galutinių produktų gamyba.
Akcentuojamas kokybės siekis ir investicijos į inovacijas bei išmaniąją gamybą tokiose srityse kaip mašininis mokymasis, kur technologijas sudėtinga atkurti pasitelkiant atvirkštinės inžinerijos metodus. Išmanioji gamyba – interneto, belaidžių jutiklių ir robotikos komplekso taikymas siekiant pagerinti proceso efektyvumą, kokybę ir našumą. Sėkmės atveju Kinija pakiltų aukštos pridėtinės vertės produkcijos grandinėje – iš pigios gamintojos taptų tiesiogine konkurente tokioms šalims kaip Pietų Korėja, Japonija ir Vokietija.
Siekdami sutrukdyti kinams perimti itin svarbias technologijas amerikiečiai taip pat sugriežtino eksporto kontrolę.
Reaguodamos į tokią Pekino politiką JAV dar 2018 m. apmokestino Kinijos importą. Įvesti muitai buvo nukreipti konkrečiai prieš MIC2025 proteguojamas pramonės šakas. Siekdami sutrukdyti kinams perimti itin svarbias technologijas amerikiečiai taip pat sugriežtino eksporto kontrolę ir pertvarkė užsienio investicijų atrankos procesą.
Europos Sąjungos (ES) prekybos rūmų Kinijoje prezidentas Jensas Eskelundas jo vadovaujamos institucijos 2025 m. parengtoje ataskaitoje apie „Pagaminta Kinijoje 2025“ konstatavo, kad Kinija pasiekė arba beveik pasiekė lyderystę daugelyje pramonės šakų, pagal planą MIC2025 pripažintų strategiškai svarbiomis, taip pat padidino savo įtaką kitose srityse.
Aptartieji Kinijos veiksmai sustiprino Vakarų ir kitų šalių susirūpinimą dėl ekonominio saugumo, tiekimo grandinių atsparumo bei technologinio suvereniteto ir dar labiau aktualizavo diskusijas dėl Pekino vykdomos pramonės politikos. MIC2025 siekių ir rezultatų vertinimas yra svarbus tiek norint suprasti Kinijos politikos kontekstą, tiek formuluojant kitų šalių atsaką.
Strategija „Pagaminta Kinijoje 2025“ ir jos padariniai
Kinija jau ilgą laiką teigia siekianti ekonominio savarankiškumo ir nepriklausomybės. Tuo tikslu per ilgesnį nei 40 metų laikotarpį įgyvendinta nemažai politinių iniciatyvų. Pagal konkrečius industrializacijos ir modernizavimo siekius galima išskirti keletą pagrindinių šio proceso etapų.
Strategijos MIC2025 pirmtake galima laikyti 2006 m. Kinijos Vyriausybės paskelbtą Nacionalinę vidutinės trukmės ir ilgalaikę mokslo ir technologijų plėtros programą, kurioje buvo nustatytas tikslas sumažinti Kinijos „priklausomybę nuo užsienio technologijų bent 30 proc.“ MIC2025 yra kitas šio proceso etapas, kuriame Kinija siekia nutraukti priklausomybę nuo užsienietiškų technologijų, pagerinti savo pramonės pajėgumus ir išmaniąją gamybą bei užsitikrinti, kad inovacijos, kokybė, efektyvumas ir integracija skatintų gamybą dešimtyje pagrindinių pramonės sričių: pažangiųjų informacinių technologijų (IT), automatizuotų staklių ir robotų, kosmoso ir aviacijos įrangos, jūrų inžinerijos ir aukštųjų technologijų laivybos, modernios geležinkelių transporto įrangos, taupių ir naująja energija varomų transporto priemonių, energetikos, naujųjų medžiagų, vaistų ir medicinos prietaisų bei žemės ūkio įrangos.
2023 m. Kinijos aukštųjų technologijų pramonės vertė viršijo 3,88 trln. JAV dolerių. Nemenka pažanga padaryta didžiųjų duomenų srityje. Tai ypač gerai iliustruoja vidutinis metinis 10 proc. augimo tempas, kuris, kaip spėta 2024 m. pavasarį, turėjo išsilaikyti iki 2025 m. Prognozuota, kad ši tendencija leis Kinijos aukštųjų technologijų pramonės vertei paaugti iki maždaug 5,11 trln. JAV dolerių, o optimistiškiau nusiteikę rinkos analitikai numato, kad iki 2030 m. šio sektoriaus sukurta vertė peržengs 7,30 trln. JAV dolerių.
MIC2025 – lanksti aukšto lygio strategija, įgyvendinimo laikotarpiu palaipsniui virtusi konkrečiais planais, parengtais remiantis daugybe valstybinių, vietos valdžios ir konkrečioms pramonės šakoms skirtų dokumentų. Vien per pirmuosius dvejus metus buvo parengta keliolika dokumentų, kuriuose pateiktos išsamios gairės dėl plano įgyvendinimo. Vėliau parengti iniciatyvos įgyvendinimo reglamentai ministerijų lygmeniu, o iki 2018 m. pabaigos sukurtas didžiulis 445 aktų paketas.
Nors MIC2025 kontekste daugiausia orientuotasi į aparatinę įrangą ir išmaniąją gamybą, nuo 2015 m. Pekino pramonės politikos strategijoje žymiai išaugo dirbtinio intelekto reikšmė. MIC2025 turėjo įtakos platesnėms iniciatyvoms, pavyzdžiui, 2015 m. startavusiai strategijai „Internetas+“ ir 2017 m. pristatytam naujos kartos dirbtinio intelekto plėtros planui.
Reikia pažymėti, kad realizuojant nacionalinę viziją svarbų vaidmenį atliko vietos valdžios institucijos, rengusios lokalizuotus veiksmų planus ir organizavusios bandomuosius projektus, kurie dažnai finansuoti valstybės lėšomis, naudotomis laikantis MIC2025 tikslų. Laikui bėgant šie tikslai buvo tobulinami atsižvelgiant į centrinės ir vietos valdžios institucijų patiriamų sėkmių ir sunkumų analizę. Pvz., reikšmingas etapas – technologijų gairių atnaujinimas 2018 m. Prioritetai pakoreguoti įvertinus technologijų pažangą ir augantį Kinijos dėmesį savarankiškumui. MIC2025 prioritetų raida matoma ir vėlesniuose įgyvendinimo planuose, kuriuose vis labiau akcentuojama, pvz., ekologiška gamyba ir interneto technologijos.
Pagal JAV prekybos rūmų 2017 m. ataskaitą, MIC2025 daugiausia rėmėsi sugriežtinta Vyriausybės kontrole, preferenciniu finansinės paramos teikimu ir teisinių bei reguliavimo priemonių, įskaitant sąlyginę prieigą prie vidaus rinkos užsienio įmonėms, taikymu. Šios priemonės skirtos sistemingai stiprinti vidaus įmones, kartu selektyviai integruojant užsienio kapitalą į strateginius sektorius. MIC2025 kontekste daugiausia naudotos šios politikos priemonės:
- investavimas per valstybės valdomus fondus. Iki 2017 m. buvo įsteigta beveik 800 valstybės valdomų investicinių fondų, kurių bendra vertė apie 311 mlrd. JAV dolerių. Siekta remti mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą, pramonės inovacijas, ypatingas dėmesys skirtas su MIC2025 susijusioms pramonės šakoms. Per šiuos fondus valstybinis kapitalas skirstytas pagrindiniams sektoriams, siekiant paskatinti jų pažangą ir sumažinti priklausomybę nuo užsienio technologijų.
- Subsidijų didinimas ir pagrindinių ekonomikos subjektų kreditavimas. Bankai skatinti teikti MIC2025 pramonės šakoms tikslinę paramą, įskaitant paskolas inovacijoms, mokesčių lengvatas ir eksporto kredito draudimą. Finansų politikos priemonės buvo skirtos sumažinti finansines kliūtis šalies įmonėms ir padidinti jų konkurencingumą pasaulinėje rinkoje.
- Strateginės investicijos užsienyje. MIC2025 palaikė šalies įmonių pastangas gauti užsienietiškų technologijų ir žinių, ypač puslaidininkių ir išmaniosios gamybos srityse. Tokios investicijos leido kinams greitai perimti technologijas ir mažinti atotrūkį nuo pasaulinių lyderių.
- Flagmanų kūrimas konsoliduojant valstybines įmones. Nurodyta konsoliduoti valstybines telekomunikacijų, aviacijos ir išmaniosios gamybos įmones. Tikslas racionalizuojant išteklius ir plėtojant veiklas sukurti pasauliniu mastu konkurencingus „nacionalinius čempionus“.
- Skatinimas steigti įmones. Tai politika, skirta pašalinti užsienio šalių „spaudimą“ pagrindinių technologijų srityje. Palankiai vertinamos naujos įmonės pasinaudojo ne tik įprastomis priemonėmis finansine ir teisine pagalba bei išskirtinėmis sąlygomis rinkoje, bet ir gavo akivaizdžią aukšto lygio politinę paramą, šiaip retai tenkančią kylantiems verslams.
- „Mažųjų gigantų“ ir smulkesnių bendrovių rėmimas. Vis daugiau dėmesio skirta mažesnių įmonių, turinčių potencialo inovacijų srityje, skatinimui. Jos remtos finansuojant, padedant organizuoti bandomuosius projektus ir integruojant į pasaulines tiekimo grandines. Siekta sukurti atsparią ekosistemą, sudarytą iš lanksčių, rinkos poreikiais besivadovaujančių dalyvių.
- Vietos subjektų apsauga. Kinija nustatė griežtas užsienio įmonių prieigos prie rinkos taisykles, apimančias tam tikrus reikalavimus bendrosioms įmonėms ir įpareigojimus dėl technologijų perdavimo prioritetiniuose MIC2025 sektoriuose, pvz., automobilių, civilinės aviacijos ir telekomunikacijų. Apribojimai leido šalies įmonėms dominuoti pagrindinėse srityse ir pasinaudoti užsienio patirtimi bei investicijomis.
- Užsienio investicijų į kritiškai svarbias sritis skatinimas. Strategijoje numatyta ne tik apsaugoti vietos įmones, bet ir pritraukti daugiau užsienio kapitalo bei nukreipti užsienio investicijas į „aukštos klasės gamybos sritis, pavyzdžiui, naujos kartos IT, aukštos klasės įrangą, naująsias medžiagas, biotechnologijas ir farmaciją“. Tikslas selektyviai integruoti užsienio patirtį į sektorius, kuriuose ji galėtų papildyti šalies kompetencijas. Tai paspartintų technologijų plėtrą per atitinkamų žinių sklaidą visoje Kinijos ekonomikoje. Pavyzdžiui, pirmaujanti Kinijos medicininės vaizdinės diagnostikos įrangos gamintoja „United Imaging“ buvo įkurta kelių kinų inžinierių, anksčiau dirbusių „Siemens“ vaizdinės diagnostikos gamykloje Kinijoje. Vėliau „Siemens“ nesėkmingai bandė pareikšti jiems ieškinį Kinijos teismuose dėl intelektinės nuosavybės vagystės.
MIC2025 strategijos komunikacinė retorika, pabrėžianti Kinijos savarankiškumą, palankumą vidaus veikėjams, produktų ir technologijų lokalizaciją, sulaukė aštrios tarptautinės kritikos, pablogino prekybos santykius ir paskatino platesnes geopolitines ir ekonomines įtampas. Jungtinės Valstijos MIC2025 vertino kaip tiesioginę grėsmę nacionaliniam saugumui ir technologinei JAV lyderystei.
Į ankstesnes plano versijas įtraukti konkretūs rinkų plėtros tikslai sukėlė nerimą prekybos ekspertams, nes rodė kinų užmojus daryti didelę įtaką pasaulinei rinkai. Galiausiai tokios Kinijos ambicijos sulaukė tarptautinio atsako. Laikui bėgant daugelis MIC2025 besipriešinusių technologiškai išsivysčiusių šalių pradėjo svarstyti ir įgyvendinti savąsias pramonės politikos priemones. ES Žaliojo kurso pramonės planas, Japonijos „Society 5.0“, JAV lustų ir mokslo įstatymas rodo, kad suvokta, jog vien laisvosios rinkos dėsnių gali nepakakti technologinei lyderystei užsitikrinti, ypač atsižvelgiant į aptartąją Kinijos pramonės vystymo strategiją.
Straipsnyje, pernai publikuotame Cheung Kong Graduate School of Business tinklalapyje, vadybos inovacijų profesorius Markas Greevenas teigia, kad JAV lustų įstatymas ir ES investicijos į ekologiškas technologijas atspindi platesnės aprėpties poslinkį link valstybės remiamų inovacijų. Kinijos taktika daro poveikį besivystančioms rinkoms atnaujinant infrastruktūrą ir auginant pramonės pajėgumus, ypač per iniciatyvos „Vienas kelias, viena juosta“ projektus geležinkelių ir švarios energijos srityse. Mokslininko teigimu, MIC2025 vėl pakurstė pasaulinį susidomėjimą pramonės strategijomis.
MIC2025 konceptualizuotas valstybės vadovaujamas technologijų merkantilizmas privertė JAV ir ES iš esmės susirūpinti ir sugriežtinti eksporto ir investicijų kontrolę, o tai dabar labai apsunkina Kinijos prieigą prie aukštųjų technologijų. Vis dėlto, nors MIC2025 šūkis išnyko iš oficialiosios Kinijos retorikos, strateginiai siekiai, kuriais planas grindžiamas, tebėra aktualūs.
Greevenas pažymi, kad pasipriešinimo MIC2025 pastangos, pavyzdžiui, JAV eksporto kontrolė ir ES pramonės planai, galėjo sustiprinti Pekino ambicijas. Minėtos priemonės paskatino Kiniją dar labiau susikoncentruoti į savarankiškumo siekį bei padidinti išlaidas moksliniams tyrimams ir plėtrai biotechnologijų, puslaidininkių ir švarios energijos srityse.
Galima teigti, kad XXI a. „šaltasis karas“ pereina į aukštųjų technologijų vystymo lenktynes. 2025 metų gegužę skelbta, kad rengiamasi pristatyti kažką panašaus į planą „Pagaminta Kinijoje 2035“, skirtą svarbioms technologijoms, pavyzdžiui, lustų gamybos įrangai. Tačiau net jei kinai pasirinktų ne tokį provokuojamą iniciatyvos pavadinimą, toks žingsnis dar labiau pablogintų šalies santykius su JAV ir ES. Prieš dešimtmetį Pekinui ėmus įgyvendinti MIC2025, Vašingtonas ir Briuselis skundėsi, kad ši politika gali pakenkti Vakarų ekonomikoms ir interesams. Dėl neigiamos reakcijos kinai po kelerių metų atsisakė MIC2025 šūkio viešajame diskurse, tačiau projektas buvo toliau tęsiamas.
Ko gero, svarbiausias su konkurencingumu susijęs klausimas Vakarų šalims – ar įgyvendindama MIC2025 politiką Kinija tapo lygiaverte varžove inovacijų srityje. JAV analitinio centro Information Technology and Innovation Foundation (ITIF) įkūrėjo ir vadovo Roberto D. Atkinsono teigimu, tyrimai rodo, kad Kinija dar netapo absoliučia inovacijų lydere, tačiau kai kuriose srityse ji jau pranoksta Vakarus, o ir daugelyje kitų sričių kinų įmonės per maždaug dešimtmetį greičiausiai pavys arba pralenks vakariečius.
Kol industrializuotos Vakarų šalys gebės diegti naujoves pakankamai greitai, jos greičiausiai išlaikys pirmaujančią poziciją pažangiųjų technologijų srityje, net jei kinai sparčiai kopijuos užsienietiškas naujoves. Tačiau jei Kinija ims kurti pasauliui inovatyvius produktus anksčiau ar panašiu metu kaip JAV ir jų sąjungininkai, Pekino galimybės išstumti iš rinkos vakarietiškų technologijų įmones taps daug didesnės, ypač dėl masto ekonomijos ir Vyriausybės susitelkimo į geriausios pasaulyje mokslo ir technologijų skatinimo politikos, skirtos konkurencingumui didinti, vykdymą.
Kinijos moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai skiriamos finansinės paskatos jau dabar keliskart viršija JAV, o kinų darbo sąnaudos šioje srityje gerokai mažesnės nei vakariečių. Norėdamos išlikti konkurencingos, Vakarų šalys privalės didinti investicijas į mokslinius tyrimus ir plėtrą.
