Pridėjus ekonomistų prognozes apie dar mažesnes bazines palūkanų normas ir Europos centrinio banko (ECB) stimuliavimo programą, grėsmių eurui sąrašas dar labiau išsiplečia, rašo naujienų svetainė bloomberg.com.
„Yra monetarinės politikos grėsmės ir politinė rizika ES viduje, pirmiausiai geopolitinės grėsmės dėl migracijos“, – sako Edinburge įsikūrusio investicijų fondo „Standard Life Investments“ ekspertė Frances Hudson.
Londono sprendimas birželį surengti referendumą dėl narystės ES ir toliau neigiamai veiks prekybą ir kels politinius iššūkius Bendrijai.
Per pastarąjį mėnesį euras tapo blogiausius rodiklius demonstruojančia didžiąja valiuta po svaro ir šią savaitę JAV dolerio atžvilgiu nusmuko žemiausiai per keturias savaites.
Nors silpnėjanti valiuta gali stimuliuoti euro zonos ekonomikos augimą, pastarasis kurso kritimas prognozuoja neigiamą ateities augimo perspektyvą blokui.
Londono sprendimas birželį surengti referendumą dėl narystės ES ir toliau neigiamai veiks prekybą ir kels politinius iššūkius Bendrijai.
Be to, laisvam prekių judėjimui Bendrijos viduje gali pakenkti ir dėl migrantų antplūdžio pradėjusi aižėti Šengeno zona.
Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūros UNHCR duomenimis, vien tik per du šių metų mėnesius jūra Graikiją, Italiją ir Ispaniją pasiekė daugiau negu 100 tūkst. žmonių.
Kovo 2 d. Vokietijos kanclerė Angela Merkel pareiškė, kad euro stiprybė priklauso nuo laisvo prekių, paslaugų ir žmonių judėjimo.
Banko „Morgan Stanley“ valiutų strategas Hansas Redekeris šiuo metu prognozuoja, kad metų pabaigoje už vieną eurą bus prašoma vieno dolerio, tačiau neatmeta ir prognozės pakoregavimo iki 96 amerikietiškų centų už eurą – žemiausio euro lygio nuo 2002 m.
Kovo 4 d. vienas euras kainavo apytiksliai 1,10 JAV dolerio.
Bendrai Europos valiutai grėsmę kelia ir politinio nestabilumo grėsmė tokiose šalyse kaip neseniai rinkimus be aiškaus nugalėtojo pergyvenusioje Airijoje ar Ispanijoje, kurioje prieš dešimt savaičių įvykę rinkimai taip pat nepateikė aiškaus favorito.
