Tai, kad mūsų „fintech“ ekosistema sėkmingai auga „į gylį“, rodo vien šių metų pradžios sandoriai.
Štai, pavyzdžiui, Didžiosios Britanijos mokėjimų platforma „Zilch“ pasirašė susitarimą dėl Lietuvoje veikiančio specializuoto banko „Fjord Bank“ įsigijimo. Vilnius taps sparčiausiai Didžiojoje Britanijoje ir EMEA (Europos, Artimųjų Rytų ir Afrikos) regione augančio „fintech“ vienaragio „Zilch“ centru Europoje.
Lietuvos bankas taip pat neseniai leido finansinių paslaugų bendrovei „Checkout Payments Group Limited“ įsigyti vieną iš Lietuvoje veikiančių licencijuotų elektroninių pinigų įstaigų. Tai reiškia, kad į mūsų šalį žengia viena iš didžiausių pasaulyje mokėjimo sprendimų įmonių „Checkout.com“.
Tokie sandoriai – neeiliniai. Jie atspindi šiandieninę Lietuvos „fintech“ ekosistemos brandą ir gebėjimą veikti globaliame kontekste. Tai rodo, kad Lietuva nuosekliai tampa vienu pirmųjų tarptautinių bendrovių pasirinkimu, todėl net neabejoju, kad per 2026 m. išgirsime dar bent vieną panašią sėkmės istoriją apie solidų „fintech“ sektoriaus augimą Lietuvoje.
Mūsų šalies „fintech“ sektoriaus brandą patvirtina ir konkretūs skaičiai. Šiandien šiame sektoriuje dirba apie 7 400 specialistų, o gyventojų apklausos duomenimis, 36 proc. lietuvių jau naudojosi „fintech“ paslaugomis, dar beveik penktadalis svarstė tai daryti. Tai reiškia, kad „fintech“ Lietuvoje yra ne nišinė, o plačiai veikianti ir ekonominę vertę kurianti industrija.
Kodėl šiandien renkasi būtent Lietuvą?
Atsakymas, kodėl dideli „fintech“ žaidėjai vis dažniau renkasi Lietuvą ir įsigyja čia jau veikiančius rinkos dalyvius arba į juos investuoja, slypi ne vien reguliacinio greičio ar procedūrų efektyvumo aspektuose.
Per pastarąjį dešimtmetį Lietuva nuosekliai kūrė aplinką, kurioje dera aiški ir prognozuojama priežiūra, technologinė kompetencija bei gebėjimas greitai prisitaikyti prie Europos finansų rinkos pokyčių. Tai suformavo ne tik patrauklią jurisdikciją, bet ir patikimą veiklos ekosistemą.
Dideliems tarptautiniams žaidėjams svarbu ne tik licencija, bet ir tai, kaip šalyje veikia visa sistema – nuo talentų pasiūlos ir kompetencijų iki atitikties standartų, nuo technologinės infrastruktūros iki institucinio dialogo.
Lietuva šiandien siūlo būtent tokį derinį – pakankamai lankstų, kad skatintų inovacijas, ir pakankamai tvirtą, kad užtikrintų stabilumą. Ši pusiausvyra tampa konkurenciniu pranašumu, ypač rinkoje, kurioje pasitikėjimas ir reguliacinis aiškumas yra esminės vertės.
Ne mažiau svarbus ir reputacinis aspektas. Lietuva vis dažniau vertinama kaip atsakinga ir brandi finansinių technologijų rinka, galinti veikti kaip tiltas tarp skirtingų kapitalo šaltinių ir visos Europos Sąjungos finansų sistemos. Šiandien tai reiškia, kad sprendimas rinktis Lietuvą yra ne tik taktinis, bet ir strateginis – orientuotas į ilgalaikę plėtrą, o ne trumpalaikę galimybę.
2026-ieji – stiprūs, kokybinės brandos metai
Nuo kiekybės prie kokybės – tai jau tampa viena ryškiausių 2026-ųjų tendencijų mūsų šalies „fintech“ sektoriuje.
Šiandieninės investicijos ir įsigijimai, kuriuos vis dažniau matome, yra aukščiausia pasitikėjimo mūsų šalimi ir čia veikiančia „fintech“ ekosistema forma.
Tarptautinis kapitalas nesirenka rinkų atsitiktinai – jis vertina stabilumą, reguliacinę kokybę, talentų bazę ir verslo modelių tvarumą. Kai Lietuvoje veikiančios įmonės tampa globalių grupių dalimi arba pritraukia užsienio kapitalą plėtrai, tai rodo, kad ekosistema jau pasiekė etapą, kuriame kuriama reali, konkurencinga vertė.
Žvelgiant į dabartines tendencijas, akivaizdu, kad 2026-ieji Lietuvos „fintech“ sektoriui gali žymėti ne dar vieną augimo etapą, o vis ryškesnį kokybinį persilaužimą.
Brandos momentas, kurį dabar matome, veikiausiai formuos sektoriaus kryptį dar ne vienerius metus į priekį.
