Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 06 28, 11:26 Atnaujinta 2022 06 28, 12:13

Ekonomistai: mažmeninės prekybos apimtys ir toliau mažės

Prastėjantys mažmeninės prekybos rodikliai Lietuvoje rodo infliacijos nulemtą mažėjančią gyventojų perkamąją galią, sako analitikai. Pasak jų, prekybos mažėjimas buvo neišvengiamas, artimiausiais mėnesiais vartojimas dar lėtės, o tai turės įtakos šalies bendrajam vidaus produktui (BVP).
Moteris renkasi produktus
Moteris renkasi produktus / 123RF.com nuotr.

„Šis mažėjimas buvo neišvengiamas, jis yra stebimas daugelyje kitų Europos ir pasaulio šalių“, – sako „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė sako, jog prekybos mažėjimas balandį ir gegužę rodo, kad kylančios kainos verčia žmones atsisakyti ne pirmo būtinumo prekių, peržiūrėti savo pirkinių krepšelį.

„Bet kokiu atveju jau galima kalbėti apie tai, kad įsibėgėjusi infliacija užsmaugė vartojimo augimą, jau kurį laiką buvo kalbama, kad toks spartus kainų augimas pakeis gyventojų elgseną ir galimybes. Natūralu, kad kylančios kainos verčia gyventojus pergalvoti savo prioritetus, atsisakyti ne pirmo būtinumo prekių, peržiūrėti savo krepšelį taip, kad infliacija jaustųsi kuo mažiau“, – BNS antradienį sakė bendrovės „INVL Asset Management“ analitikė.

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas mano, kad prekyba mažėja ne tik dėl didelės infliacijos, bet ir dėl to, kad žmonės perka mažiau prekių, tačiau daugiau išleidžia kelionėms ir paslaugoms.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Žygimantas Mauricas
Luko Balandžio / 15min nuotr./Žygimantas Mauricas

„Pirmiausiai tai yra infliacija, kuri mažina realų prekių pirkimą, antra, žmonės ima mažiau išleisti prekėms ir grįžta prie paslaugų, kuriomis negalėjo naudotis pandemijos metu – matome, kad daugiau keliaujama, pavasarį nemažai pinigų išvežta į užsienį“, – BNS sakė T.Povilauskas.

Ž.Mauricas taip pat mano, kad prekybos mažėjimą lemia ne tik infliacija, bet ir vartotojų krepšelio persiskirstymas, kai jie daugiau pinigų skiria ne prekėms, o paslaugoms.

„Pirma priežastis yra labai sparčiai šoktelėjusi infliacija, kuri sumažino gyventojų perkamąją galią, todėl gyventojai nebeišlaidauja tiek, kiek anksčiau. Kita priežastis – vartojimo krepšelio persiskirstymas. Panaikinus karantino ribojimus žmonės daugiau pinigų leidžia paslaugoms, ypatingai kelionėms, ir mažiau prekėms“, – BNS aiškino Ž.Mauricas.

Ekonomistas įvardijo ir konkrečiai Lietuvai būdingą specifinę priežastį – didelį pinigų judėjimą iš šalies. Anot Ž.Maurico, jį lemia didelės išlaidos energetiniams ištekliams bei atsigavęs išvykstamasis turizmas.

„Labai daug išleidžiame energetiniams ištekliams. Lietuva yra energiją importuojanti valstybė ir pirmąjį ketvirtį 1,4 milijardo eurų iškeliavo iš Lietuvos. Tai yra beveik dešimt procentų mūsų šių metų pirmojo ketvirčio bendrojo vidaus produkto. Panašu, kad ši tendencija tęsiasi toliau, nes kainos yra aukštos, todėl atitinkamai mažiau pinigų lieka šalies viduje“, – kalbėjo Ž.Mauricas.

„Taip pat šiek tiek turizmo paslaugos, nes masiškai žmonės pradėjo važiuoti atostogų į užsienio šalis, o į Lietuvą (turistų – BNS) srautas dar nėra didelis“, – pridūrė jis.

Pasak ekonomisto, didelį pinigų judėjimą iš Lietuvos rodo didžiausias nuo 2008 metų neigiamas šalies einamosios sąskaitos balansas, kovą siekęs 500 mln., o balandį – 470 mln. eurų.

SEB analitikas T.Povilauskas atkreipė dėmesį ir į prastėjančius vartojimo lūkesčius, o tai lemia spartus kainų augimas, ypač būtiniausių prekių.

„Vartotojų lūkesčiai prastėja, nerimas dėl ateities didėja. Aišku, žmonėms skauda, ypač dėl infliacijos. Kiekvieną ypač neramina tai, kad reikia išleisti gerokai daugiau pinigų būtiniausioms prekėms, maisto prekių krepšelyje infliacija yra didžiausia. Reikia prisiminti, kad į mažmeninės prekybos statistiką neįtraukiamos išlaidos energetikai – elektrai, dujoms ir panašiai. Natūralu, kad žmonės nesijaučia gerai, kai jų galimybės mažėja“, – kalbėjo T.Povilauskas.

Pasak I. Genytės-Pikčienės, ateityje vartojimas gali dar lėtėti, jis jau nebus toks tvirtas ramstis šalies BVP, kaip anksčiau.

„Būtų naivu tikėtis, kad prie tokių infliacijos tempų Lietuvai pavyks visus metus išlaikyti tokį vartojimo augimą, koks buvo pernai ir šių metų pradžioje. Tikrai galima teigti, kad vartojimo komponentė BVP nebus ta koja, kuri stiprins ekonomiką. Vartojimo prasme bus labai sunku pranokti labai aukštą pernykštę palyginamąją bazę, vien dėl jos spartaus augimo nereikėtų tikėtis. Jau dabar matome, kad apyvartos metinis pokytis nekyla, tas pokytis ilgainiui dar labiau ryškės“, – teigė I.Genytė-Pikčienė.

„Nuo gegužės iki metų pabaigos, tikėtina, mes turėsime neigiamą metinį mažmeninės prekybos augimą“, – BNS sakė Ž.Mauricas.

Statistikai skelbia, jog mažmeninės prekybos įmonių apyvarta gegužę buvo 0,5 proc. mažesnė nei balandį ir 0,9 proc. mažesnė nei pernai gegužę. Apyvarta mažėjo antrą mėnesį iš eilės: balandį, palyginti su kovu – ji smuko 1,7 proc., o palyginti su pernai balandžiu – augo 2,7 proc.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką