Dabar populiaru
Publikuota: 2019 kovo 12d. 12:00

Į Pasaulio finansų centru tapusį Singapūrą lietuviai kol kas žiūri iš tolo

Singapūras
Singapūras

Pasaulio finansų ir finansinių technologijų centru tapusiame Singapūre valstybės pasus turi tik trys milijonai gyventojų, panašiai kaip Lietuvoje. Tačiau per metus sukuriamas BVP skiriasi beveik dešimt kartų. Lietuviai Singapūre kol kas tik stebi, kaip riaumoja Azijos tigras, tačiau artintis neskuba.

Nusileidus Singapūre pasitinka daugybė įspėjimų, ženklų, ko negalima daryti šiame mieste-valstybėje. Gatvėje net gali nusipirkti marškinėlius, kuriuose pavaizduota, kas gresia už vieną ar kitą veiklą. „Singapore. The fine city“ (Singapūras – baudų miestas) šaiposi marškinėlių kūrėjai.

Marškinėliai apie draudimus
Marškinėliai apie draudimus

Čia kiekvienas žino, ką privalo ir turi padaryti arba nedaryti, pastebi Lietuvos konsulato Singapūre projektų vadovė Ieva Palmquist.

Skundžiasi, kad negauna laiškų

Singapūras dabar pelnytai įvardijamas sėkmės pavyzdžiu pasauliui, nes megapolis lyderiauja daugumoje lentelių – švietimo, finansų, bankų.

Kaip pastebėjo Generalinio konsulato Singapūre projektų vadovė Ieva Palmquist, Singapūras, kaip ir Lietuva, neturi išteklių, todėl pradėjo statyti valstybę ant žmogiškųjų išteklių – investavo į švietimą, sumažino arba visai panaikino mokesčius. Kita vertus, darbo supratimas skiria Pietryčių Azijos valstybę ir Lietuvą.

„Darbo trukmė čia kitaip traktuojama nei Lietuvoje. Mes, lietuviai, turime tiek švenčių, laisvų dienų. Ir jų metu neatsakinėjame į laiškus. Singapūro verslininkui tai kelia nuostabą, nes čia aktyvus turi būti visą laiką. Kartais Singapūro verslininkai man skundžiasi, kad negauna atsakymų į elektroninius laiškus iš Lietuvos savaitėmis“, – 15min sakė I.Palmquist.

Ieva Palmquist
Ieva Palmquist

Dangoraižių gausiai nusėtas Singapūras pasaulio finansinių technologijų įmonėms jau tapo gimtais namais. Lietuva pretenduoja į „fintech“ rojų Europoje, o Singapūras – lyderis visame pasaulyje.

„Lietuva šioje srityje konkuruoja su Singapūru. Mes stiprūs Europoje, jie – Azijoje“, – 15min pripažino šiomis dienomis Singapūre ir Indonezijoje viešintis elektroninių mokėjimų bedrovės „Mister Tango“ valdybos pirmininkas Audrius Ramanauskas.

Audrius Ramanauskas
Audrius Ramanauskas

Grupė Lietuvos verslininkų ir investuotojų Singapūre praėjusią savaitę žvalgėsi galimybių investuoti. Pasak A.Ramanausko, į Europos rinką nusitaikiusios „fintech“ įmonės dažnai siekia licencijos Lietuvoje – tai savotiškas mūsų šalies pasiekimas.

O jei nori ką nors nuveikti Pietryčių Azijoje – pirmieji žingsniai turi būti Singapūre. Beje, Singapūras ir čia aplenkė Lietuvą – praėjusią savaitę paaiškėjo, kad mūsų šalyje jau kuriasi Singapūro kapitalo mokėjimų bendrovė „Payment Options International“. Bendrovė ketina užsiimti mobilių pervedimų veikla, o vadovas ir akcininkas – Singapūro pilietis Kin Vai Ipas.

Beje, lygiai prieš metus Lietuvos bankas ir Singapūro centrinis bankas pasirašė susitarimą dėl bendradarbiavimo „fintech“ srityje. Tačiau privalumais kol kas naudojasi tik singapūrietiškos įmonės.

Tai rodo, kad Singapūro bendrovės per Lietuvą braunasi į ES rinką, tačiau kodėl nėra atvirkštinio varianto?

Domisi, bet eiti nesiryžta

Neatlikti namų darbai, sako Konsulato projektų vadovė I.Palmquist. Tiesa, ji kas savaitę gauna įvairių užklausų iš Lietuvos, tačiau realių investicijų dar nėra. „Pasitaiko ir tokių neaiškių kompanijų, registruotų ofšoruose. Tai man jų galutinis tikslas kartais būna neaiškus“, – prisipažino konsulato projektų vadovė. Pasitaiko, kad lietuviškos įmonės atsitraukia paskutinę minutę, nors įdirbis jau būna padarytas.

Singapūras naktį
Singapūras naktį

„Mister Tango“ valdybos pirmininkas A.Ramanauskas mano, kad lietuvius „fintech“ investuotojus domina tik Europos rinka, todėl į Aziją kol kas beveik nesidairo. Tačiau pirmieji žingsniai padaryti.

„Bandau išsiaiškinti, kuo jie stiprūs, pavyzdžiui, pagal atlyginimus jie nesiskiria nuo mūsų šioje srityje. Taigi Lietuva su Singapūru „fintech“ srityje konkuruoja pasauliniu lygiu“, – sakė A.Ramanauskas.

Lietuvos verslo angelų asociacijos valdybos narys Martynas Kandzeras mano, kad mūsų šalies verslininkai „užsižaidė“ Europos, Rusijos rinkose, tačiau toliau dairosi tik vienetai. „Sako – geriau dirbti su namų rinka, taigi Europos. Tačiau reikia plačiau žiūrėti, bijau, kad čia mūsų mentalitetas šiek tiek kiša koją – dirbti su artimesnėmis rinkomis“, – teigė M.Kandzeras, taip pat keliaujantis po Singapūrą.

Javos salos gyventojai mėgsta fotografuotis
Javos salos gyventojai mėgsta fotografuotis

Verslininkų ekspediciją po Singapūrą ir Indoneziją surengė Vilniuje veikiantis Harmoningos asmenybės institutas.

Pastebi skirtumus

Jau trejus metus Singapūre gyvenanti lietuvė pastebi esminius skirtumus tarp singapūriečių ir lietuvių – šią temą panaudojo ir savo studijose.

„Čia individualumo mažai, o lietuviai yra individualistai. Čia niekas nesiginčys, neprieštaraus vadovui, o Lietuvoje visai kitaip“, – pastebėjo moteris. Be to, mūsų verslininkui būdingas spontaniškumas, o Singapūro gyventojai orientuojasi į ilgalaikius tikslus.

123rf.com /Singapūriečiai
123rf.com /Singapūriečiai

Singapūre dirbti 50 valandų per savaitę yra mažiausia riba, tiesa, produktyvumas ne visada yra teigiamas. „Jis yra gana žemas, palyginti su Europa“, – pastebėjo I.Palmquist.

Komentarai: 1

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Gera keliauti kartu

Praktiški patarimai

Video

23:30
04:39
00:23

Sveikata

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką